Papasakokite apie išvaizdos pokyčius. Kaip Jums pavyko suliesėti?
Pajutau, kad prastėja mano sveikata, tad nutariau badauti. Kreipiausi į medikus, bet jie kaip visada nieko bloga manyje nerado. Sakė, kad tyrimai idealūs. Vis dėlto jutau, jog man kažkas negerai. Nusprendžiau pati save pagydyti ir pritaikyti seną gerą metodą – badauti. Dabar jaučiuosi energingesnė, lengvesnė.
Ar, atsisakius maisto, dingo bėdos dėl sveikatos?
Taip, dabar jau viskas tvarkoje. Visada rūpinuosi savo sveikata, todėl ta problema, kuri buvo iki badavimo, iš karto dingo. Be to, kaip jaunimas sako, gavau „du viename“: išnyko bėdos dėl sveikatos ir dar sulieknėjau. Žinoma, po truputį vėl priaugsiu svorio, bet tai nenutiks greitai.
Kiek laiko badavote?
Iš viso dvi savaites. Man nebuvo sunku, nes turiu patirtį šiuose gydymuose. „Neiškritau“ iš gyvenimo: dirbau įprastus darbus, skyriau laiko savo pomėgiais. Prie badavimo priprantama. Svarbu iš anksto gerai nusiteikti ir pasiruošti. Tiesą pasakius, sunkiau ne tas dvi savaites nieko nevalgyti, o po 14 badavimo dienų vėl vartoti kokius nors maisto produktus. Žinote, kol susitvarko virškinimo sistema, kol vėl organizmas priima maistą, reikia apsiginkluoti kantrybe ir itin atidžiai žiūrėti, ką dedi į burną.
Ar per badavimo laikotarpį gal kokius nors maisto produktus vartojote?
Visas tas 14 dienų gerdavau tik šiltą vandenį. Nebuvo sunku atsisakyti maisto. Aš net nenorėjau valgyti. Ir košmarai apie maistą nesisapnavo. Tiesa, anksčiau, kai buvau jaunesnė, svajodavau apie patiekalus, kuriuos valgysiu baigusi badauti, bet dabar viskas praėjo. Galvoju tik apie naudą, kurią gaunu badaudama. Šios emocijos net vakare, gulant į lovą, sukelia euforiją. Žmonės nežino, kad ir depresija gydoma badavimu. Nevalgyti yra pats geriausias vaistas.
„Žmonės mėgsta aiškinti, esą mūsų protėviai valgydavo ir didžkukulius, ir lašinius. Taip, tai tiesa. Tačiau mūsų seneliai juk ir arė, ir didelį fizinį krūvį turėjo, o ne sėdėdavo prie kompiuterių po 10 valandų per dieną“
Pasakykite atvirai, kiek kilogramų Jums pavyko atsikratyti?
Mano draugė, pamačiusi mane, sakė, kad atrodau mažiausiai 15 kilogramų lieknesnė. Vis dėlto ji neteisi. Aš numečiau 6 kilogramus. Mano ūgis – tik pusantro metro, todėl ir atrodo, kad smarkiai sulieknėjau. Kai žmogus neaukštas, visada labai matosi kiekvienas priaugtas ar numestas kilogramas.
Ar Jūsų vyras Gaudentas palaikė Jus per badavimo laikotarpį? Ar jam nebuvo sunku prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo?
Ne, Gaudentas nesiskundė. Kita vertus, jam neteko suktis virtuvėje – aš gaminau maistą, mat dabar pas mus gyvena mano anūkėlė ir dukterėčia. Pagaminusi maistą, pati jo nevalgydavau, o tik gerdavau vandenį.
Kaip reagavo aplinkiniai? Ar jie iš karto pastebėjo, kad tam tikrą laiką nieko nevalgėte?
Niekas nepastebėjo mano pokyčių. Teko ir naujos LNK laidos fotosesijoje dalyvauti, ir anonsuose filmuotis, tačiau kolegos nieko neįtarė. Tik paskui, kai jau nebadavau, bendradarbiai suprato, kad pakito mano išvaizda (šypteli).
Pasiklausius Jūsų, kyla minčių, kad žmonės per daug sureikšmina maistą. Iš tiesų taip manote?
Tikrai taip. Žmonės mėgsta aiškinti, esą mūsų protėviai valgydavo ir didžkukulius, ir lašinius. Taip, tai tiesa. Tačiau mūsų seneliai juk ir arė, ir didelį fizinį krūvį turėjo, o ne sėdėdavo prie kompiuterių po 10 valandų per dieną. Jie skalbinius ir indus plaudavo rankomis, o ne skalbyklėse ir indaplovėse. Tai absoliuti demagogija. Kad mes per daug valgome – faktas. Mūsų organizmas nesugeba išeikvoti visos energijos, kurią gauname iš maisto. Dėl šios priežasties reikėtų sumažinti maisto porcijas ir kuo daugiau sportuoti. Pavyzdžiui, mes su vyru reguliariai lankomės sporto klube. Laikytis šių įpročių skatiname ir anūkus.
Kiek kartų gyvenime badavote?
Jau nebeskaičiuoju. Bet rimtesnius, maždaug 14 parų, badavimus kartojau mažiausiai 4 kartus gyvenime. Be to, mes su vyru kiekvieną sekmadienį nevalgome ir nešnekame. Šią vasarą viskas sudėtingiau, nes, kaip jau sakiau, pas mus apsistojo anūkė, kuriai yra trys metukai. Jai kol kas dar sunku paaiškinti, kad kartą per savaitę seneliai negali bendrauti (juokiasi).
Nevalgyti ir nekalbėti kartą per savaitę yra kažkokios Jums priimtinos filosofijos dalis?
Tiesiog mes su vyru tokiu būdu kaupiame energiją. Mūsų darbas yra nuolat kalbėti. Todėl po jo turime ilsėtis. Po darbo dienos mes su Gaudentu stengiamės pabūti atskirai. Jis mėgsta laiką leisti darže, o aš – būti prie akvariumo ar orchidėjų. Mums patinka skirtingi dalykai. Kadangi kartu gyvename ir dirbame, sąmoningai stengiamės išlaikyti atstumą, kad nepersisotintume vienas kitu. Juk kitaip išprotėtume!
Netrukus Jūsų gyvenime prasidės naujas etapas – dirbsite LNK pasimatymų šou. Kodėl pasiryžote šiai avantiūrai?
Pirma, priėmiau šį pasiūlymą, nes man patiko komanda. Tie žmonės ne tik labai kūrybingi, motyvuoti, bet ir negeriantys. Antra, sutikau dirbti televizijoje, kad galėčiau ištrūkti iš namų ir šiek tiek pasižmonėti. Trečia, turbūt kiekvienas norėtų dirbti su tokiais žmonėmis kaip Inga Norkutė, Vytenis Pauliukaitis.
Pastebėjau, kad Jums labai svarbu, jog šalia esantys žmonės nevartotų alkoholio. Esate prieš gėrimus su laipsniais?
Mes su vyru nesame abstinentai, bet vengiame alkoholį vartojančių žmonių draugijos. Tiesiog taip saugome savo aplinką. Nemalonu ateiti į laidą filmuotis, kai darbuotojams iš burnų sklinda kvapelis. Mane tai vargina ir nemaloniai nuteikia.
Kada paskutinį kartą ragavote alkoholio?
Paprastai tai nutinka kartą per metus, retsykiais dukart. Taurę vyno paskutinį kartą pakėliau 2010-ųjų spalį. Man tiek užtenka! Mums su Gaudentu laisvas šeštadienis nėra pretekstas nusipirkti alaus prie šašlykų. Vietoj to aš padarau geros naminukės (juokiasi).
