Savo mintimis apie piktus komentarus V.Rykštaitė pasidalijo feisbuke. Įrašu sutiko pasidalinti ir su portalu Žmonės.lt.
„Kam juoktis iš mamų, kurios dalinasi savo vaikų nuotraukomis soc. tinkluose?
Ir ne tik juoktis, bet dar ir vadinti tai vaikų išnaudojimu, eksploatavimu ir pan.; gąsdinti, kad vėliau užaugę vaikai paduos jus už tai į teismą, nes vienas žmogus padavė „Nirvana“ į teismą, už tai, kad būdamas kūdikis atsidūrė ant jų albumo. Aišku, ne esmė, kad niekas nebūtų suvedęs galų, kad tas kūdikis nuotraukoje yra tas pats žmogus, kuris padavė į teismą, jei ne pats padavimo į teismą aktas.
Dar gąsdinama, kad be vaiko leidimo sukuriama jo online presence. Ir kad užaugęs tas vaikas gi darys karjerą, bet kaip čia taip, kai mamos IG jo vaikystės nuotraukomis mirga?
O kai į bulviakasį pusę Lietuvos vaikystėje vežė, tai nebuvo vaikų išnaudojimas? O kai užsimenu, kad jūsų geriamos kavos ir šokolado derlius, tikėtina, buvo surinktas vaikų vergų trečio pasaulio šalyse? Tuomet (visada) randasi gudrus kontrargumentuotojas: „jiems ten taip sunku, mums nesuprast, jau geriau vergų darbas nei jokio darbo“. OK. Bet jei mama kelias minutes įkalbinėja vaiką papozuoti nuotraukai, nes turi ambicijų iš to uždirbti, tai jau viskas, vaikų išnaudotoja?
Išnaudotoja my ass. Nė vienam politikui karjeros nesugadino jų vaikystės nuotraukos. Ir nesugadins. Užtat paauglių pačių keliamos foto – galėtų.
Primenu, kad vaikai neduoda leidimo tėvams nei vardą jiems išrinkti, nei krikštyti, ir pan.
O jei tikrai labai rūpi privatumas, tada reikia apskritai su telefonu vaikų nefotkinti, nes prie visko, kas yra telefone AI ir kitos aplikacijos jau turi arba tuoj turės pilną prieigą su ar be mūsų žinios.
Mamos, darykit kaip jums geriausiai. Norit – kelkit, norit – niekam savo vaikų nerodykit. Neleiskit iš savęs šaipytis ir jums aiškinti kaip gyventi, ypač tiems, kurie neturi vaikų. Influencinimas yra darbas, ir jei pasiseka – nuostabi galimybė uždirbti visai šeimai. Aš didžiuojuosi visu savo turiniu ir reklamomis internete. Tomis su vaikais – irgi.
Sėkmės visoms mamoms, specialiai intsagraminėms nuotraukoms puošiančioms savo vaikus ar toms, kurios dokumentuoja raw kasdienybę, kaip @eyemamaproject ir pan. Ir visiškai nesvarbu, kodėl jūs tai darote – ar vien dėl noro pasidžiaugti, pasididžiuoti savo vaikais, ar meno vardan, ar su aiškiu planu monetizuoti. Niekad niekam nekliuvo vaikai aktoriai kine, vaikai ant žurnalų viršelių, vaikai su tėvais, dirbantys šeimos picerijoje ir pan. Bet visada kliūva… mamos. Nes „aš kitaip auginčiau“. Tai ir augink“, – rašė V.Rykštaitė.
Toks V.Rykštaitės įrašas sulaukė dviprasmiškų reakcijų – vieni suskubo pritarti rašytojos nuomonei, kiti teigė, kad viešinti vaikų nuotraukas dėl uždarbio vis vien nereikėtų.
Toks V.Rykštaitės įrašas sulaukė dviprasmiškų reakcijų – vieni suskubo pritarti rašytojos nuomonei, kiti teigė, kad viešinti vaikų nuotraukas dėl uždarbio vis vien nereikėtų.
„Matydama internete vaikus ir skaitydama, ką apie juos rašo jų gimdytojai, aš visada bandau įsivaizduoti, o kaip jausis paaugęs vaikas, apie kurį internete pilna informacijos nuo tų laikų, kai žindė krūtį, treniravosi ant puoduko su visomis aprašytomis smulkmenomis ir nusisiotais kampais,apie tai, kaip sunkiai trimečiui sekasi valdyti emocijas, kaip išviešinama tai, jog ji/jis turi autismo spektro ar kitokių sutrikimų, kokie lūkesčiai į tą vaiką dedami arba netgi kritika, supratimas, kad yra trukdis tėvams rašyti mokslinį darbą, mamos kankintojas, nes neleidžia išsimiegoti naktimis ir „įvarė depresiją“. Visko galima prisiskaityti šiais laikais. Ir bėda ta, kad vaiko niekas negina šioje situacijoje, jis viešai pastatomas į gėdos stulpą ir visam gyvenimui.
Todėl man yra vienoda blogybė parduoti nepilnametę dukrą vyrui į žmonas tam, kad išmaitinti likusią šeimą, ar atiduoti ponui tarnauti į dvarą/kavos plantacijas, ar uždarbiauti internete pasinaudojant savo vaikais.
Turime gerbti vaikų privatumą, leisti jiems patiems atskleisti savo asmenybę ir individualumą laikui bėgant, palikti teisę į asmenines paslaptis, teisę į savęs ieškojimus, transformacijas, teisę nugrūsti į užmarštį kai kuriuos vaikystės išgyvenimus ir patirtis, teisę kurti ateitį pagal savo taisykles ir lipdyti savo paties atrastas dėlionės dalis. Mano nuomone, aktyvus vaikų viešinimas tą teisę iš vaikų atima“, – rašė viena sekėja.
