Pirmą kartą prie vakarienės tamsoje stalo svečiai rinkosi 1999 metais Ciuriche, Šveicarijoje, kai juos pakvietęs neregys dvasininkas norėjo matančius draugus supažindinti su tamsoje ryškiau atsiskleidžiandžiu maisto skoniu bei aplinka, kurioje gyvena nematantys žmonės. Pasaulinės baltosios lazdelės dieną Kauno viešbučio „Daugirdas“ restorane žinomi žmonės rinkosi į analogišką vakarienę tamsoje „Dine in the Dark“. Joje netrūko ne tik gardaus maisto, bet ir netylančių krizenimų, netaiklių ingredientų spėlionių bei susimąsčiusių žvilgsnių. Mes, regintieji, išties dažnai neįvertiname duotybės – regos.
Kaip ir prieš kiekvieną, taip ir prieš šią vakarienę, kurioje galima buvo išvysti ir atlikėją, glaustinukių dizainerę Godą Alijevą, TV laidų vedėjas Donatą Skorupskaitę ir Iloną Juciutę, šokėjų porą Gintarę ir Tomą Slausgalvius, Jūratę ir Česlovą Norvaišas, renginių organizatorę Kristiną Kaikarienę, dalyviams buvo vedamas instruktažas – jokių mobiliųjų telefonų bei vaikščiojimų.
Vakarienės akimirkos – nuotraukų galerijoje:
Iki stalelio vakarieniautojus palydėjo neregiai. Vakarą taip pat vedė visą gyvenimą nematanti Indrė Gaskaitė, kurianti vaikiškas pasakas.
„Nepaisant gautos informacijos, į tamsą mūsų atlydėti svečiai labai dažnai klausia, kaip mes matome? Ar matome tik juodą, tai yra, tamsą. Bet aš nežinau, ką reiškia šviesa. Tai visuomet kelia šypseną, tačiau svarbiausia yra emocijos, su kuriomis dalyviai palieka tamsą. Vakarienės metu kalbamės apie pojūčius, kaip matyti, pajusti pasaulį jo nematant. Šie pojūčiai keičia pasaulėjautą. Vakaro dalyviai pradeda vertinti tai, ką turi“, – pasakojo I.Gaskaitė.
Pasak restorano savininkės ir vakarienių tamsoje pradininkės Ingridos Gustienės, per penkerius sezonus yra buvę įvairių netikėčiausių situacijų: ir didelių vyrų bijančių tamsos, ir išbalusių linksmų porelių, ir šviečiančių batų.
„Stengiamės, kad vakarienėje tamsoje nebūtų nei menkiausio pašalinio šviesos šaltinio. Dažniausiai svečiai apsipranta tamsoje ir gali vakarieniauti. Vis tik pasitaiko atvejų, kai dalyviai paprašo juos išvesti dar vakarienei nepasibaigus. Įdomiausia, jog visiškai išbūti ir vakarieniauti tamsoje negalėjo grupė okulistų“, – patikino Ingrida.
Jos teigimu, vakarienės dalyvius visuomet perspėja, kad prastai ar nejaukiai pasijutus, galima pakelti ranką ir jie bus palydėti iš tamsios patalpos.
Šįkart išvesti neprireikė nė vieno asmens. Prie stalų netilo krizenimas. Juk kai kažkas vietoje taurės paima ir prie lūpų netyčiomis priglaudžia ant stalo stovėjusią žvakidę ir apie tai prisipažįsta, nesijuokti neįmanoma. Vieniems spėlioti patiekalų ingredientus pavyko, kitiems atrodė, kad valgo tai, ko iš tikro lėkštėje net nebuvo. O ir valgymo etiketą tamsoje galima pamiršti – greitai maistas burnos link ima keliauti pirštais, o ne šakute. Juk niekas nemato.
Nepaisant to, kad vakarienė vyksta visiškoje tamsoje ir svečiai nemato, ką gauna lėkštėse, restorano virtuvė, vadovaujama patyrusio šefo, patiekalus ruošia itin kruopščiai.
„Turime pagalvoti, kaip matantis žmogus, atsidūręs jam neįprastoje situacijoje, suvoks patiekalo skonį, kaip jo smegenys „iššifruos“ ir priims gautą informaciją. Neretai laikinai netekus vieno iš pagrindinių penkių pojūčių – regėjimo, suvokimas apie maistą tampa kitoks, žmonės sunkiai identifikuoja, ką ragauja. Slyva atrodo kaip obuolys, lašiša – kaip karbonadas, ir panašiai, – patikino I.Gustienė. – Po vakarienių svečių prašome palikti atsiliepimų. Išgirstame prisipažinimų, jog iki šiol nesusimąstydavo, kaip reikia branginti galimybę regėti, juk dažnai, net nepagalvojame, kad visų pirma valgome akimis.“
15min pakalbinta retai renginiuose sutinkama G.Alijeva prisipažino, kad „taip“ vakarienei tamsoje ji tarė nedrąsiai, tačiau galiausiai savo sprendimo nepasigailėjo – buvo įdomu.
„Tikėjausi, kad bus kur kokia švieselė, mini prieblanda, kad bus galima matyti bent jau kur smeigti šakutę. O buvo visiška tamsa. Dar viena patirtis. Ar atspėjau lengvai patiekalų ingredientus? Atspėjau. Bet ir supratau, kokia svarbi yra rega. Mes tikrai daug labiau valgome akimis, tik nesureikšminame to visad skubėdami. Jei patiekalas atrodo gražiai, automatiškai jis ir skanus. Tamsoje pasikeičia net maisto tekstūra“, – atviravo G.Alijeva.
Atlikėja prisipažino mėgstanti gaminti. Nemėgstamų ingredientų ji neturinti. Tačiau, pvz., marinuoti pomidorai nepomidorų skonio vakarienės metu nustebino.
„Vakarienė privertė ir susimąstyti. Jos metu pajaučiau vidinį nerimą. Vis dėlto ilgą laiką būdamas tamsoje pajauti šiokį tokį diskomfortą. Pabaigoje suvoki, kaip yra gera regėti“, – teigė G.Alijeva, patikinusi, kad ši pramoga suviliojo savo originalumu.
Nors atlikėjos draugės socialiniuose tinkluose dažnai pokštauja ieškančios Godai naujo mylimojo, pati ji prisipažįsta šiuo metu puikiai besijaučianti ir viena. Ramybės laikotarpis, kaip patikino G.Alijeva.
16 metų jau kartu esantys ir santuokos dešimtmetį minintys Tomas ir Gintarė Slausgalviai po vakarienės taip pat buvo puikiai nusiteikę. Tomas pripažino, kad patiekalo grožis visgi nulemia daug – gal 40 proc. jo vertinimo.
„Buvome girdėję apie vakarienes tamsoje, bet vis neprisiruošdavome. Dovanojome kartą mano broliui tokią pramogą. Išbandė, patiko“, – 15min teigė Gintarė.
„Nesame iš tų žmonių, kurie dažnai išeina kur vakarieniauti. Valgome namuose, nes Gintarė puikiai gamina. O prieš tai ilgus metus sportavome, tad trūkdavo laiko – maistas tebūdavo energija. Dabar jau pradėjome dažniau lankytis restoranuose. Nors ir tai labiau parsivežame ką valgyti į namus“, – prisipažino Tomas.
„Pakviečia vis dažniau į pasimatymą vyras“, – nusijuokė Gintarė.
Pasak jos, vakarieniauti tamsoje – itin įdomus potyris. Dar prieš prasidedant vakarienei kilo klausimų, kaip reiks rasti maistą lėkštėje ir ar nebus duotas koks apsaugantis apsiaustas.
„Svarbu buvo atrasti tą maistą lėkštėje, ką jau ten tie ingredientai“, – nusišypsojo Tomas.
„Kelios šakutės tuščios iki burnos nukeliavo“, – kartu su vyru jau klegėjo ir Gintarė.
Tomas turėjo organizatoriams ir patarimų.
„Jei daryčiau tokią vakarienę draugams, įmantrių patiekalų nepateikčiau. Tokių, pagamintų iš daugybės ingredientų. Būtų įdomu suvalgyti tamsoje cepelinus su varške. Ar pajaustum kokį skonį ypatingą? Norėtųsi pajausti, kaip tavo skonis išlavintas. O kai atneša padažą iš daug ko pagamintą, tai tu net matydamas jį nepasakytum ingredientų“, – patarė T.Slausgalvis.
