Daugiau nei 122 tūkst. sekėjų instagrame turintis modelis D.Guobytė antradienį pranešė su vyru nusprendusi užsišaldyti embrionus. Visa tai – dėl skiepų nuo koronaviruso, kurių moteris baiminasi. Nepaisant to, kad artimiausiu metu modelis neplanuoja turėti vaikų, ji tikino girdėjusi, jog vakcina gali jiems pakenkti ateityje.
„Vakcina nėra ištestuota, reikia bent penkerių metų tam, kad žinotum, jog ji saugi. Manau, kad mums vis tiek reikės vakcinuotis, nes kitaip negalėsime nei skraidyti, nei dirbti. Tarkim, mano darbas užsienyje, todėl mes su vyru nusprendėme užsišaldyti kiaušinėlius. Kodėl?
Dėl to, kad yra didelė rizika, jog vaikas gali gimti su išsigimimais, o mes to labai bijome. Dabar vaikų nenorime, bet norėsime vėliau, todėl priėmėme šį sprendimą“, – instagrame savo pasirinkimą grindė moteris.
Kaip pasakojo modelis, nuo šiandien jai teks gerti vaistus ir darytis tyrimus, o už mėnesio juodu su vyru jau turės šaldytus embrionus. Beje, dėl procedūros pora nepagailėjo ir pinigų – klinikoje, suteiksiančioje D.Guobytei paslaugas, vieno embriono šaldymas ir laikymas gali atsieiti ir daugiau nei 3 tūkstančiais eurų.
„Dažniausia poros embrionus išnaudoja per pirmus dvejus metus, bet mes dar žiūrėsime, kaip čia bus. Visgi labai džiaugiuosi, nes nuo širdies nusirito akmuo.
Ir visiems galintiems tikrai siūlau pasidaryti šią procedūrą, nes tiesiog apsaugosite savo ateities vaikus, kad jie neturėtų išsigimimų ar šalutinių poveikių nuo vakcinos“, – tikino D.Guobytė.
Anot moters, sprendimas buvo priimtas pasišnekėjus su daug žmonių. „Užsišaldžius embrionus prieš vakciną, jie bus saugūs nuo vakcinos poveikio. Taip, yra vakcinų, kurios jau yra pripažintos, tačiau ir jos turi šalutinių poveikių, bet daugmaž yra žinoma, koks bus poveikis.
Šita vakcina neištestuota, nėra aišku, kas bus po 3 metų – tau ar vaikui, kas nutiks susilaukus vaikų. Kas persiduoda mamai, persiduoda ir vaikui“, – tikino modelis.
Vėliau ji savo sekėjams, kurie ateityje nori turėti vaikų, pasiūlė tą pačią išeitį arba vaikų pradėti lauktis dar prieš vakciną. „Arba palaukti penkerius metus, kad sužinotumėte tikrąsias šios vakcinos spalvas ir šalutinius poveikius.
Faktas, kad vakcina mus apsaugos nuo koronaviruso ir jį sustabdys, bet nežinome, ką ji mums duos. O jeigu prieš daug metų esant virusams žmonės susileido vakciną ir pasaulyje atsirado begalė išsigimimų, tai baisu, kad ši istorija nepasikartotų“, – sakė D.Guobytė.
Galų gale ji pridūrė embrionų užšaldymo procedūrą pasirinkusi ne tik dėl vakcinos – pora norėtų turėti galimybę vaikų susilaukti ir po 10 metų, tad, anot jų, tai situaciją palengvins.
Prof. A.Macas: „Pagrindo tokiam nerimui nėra“
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas profesorius Andrius Macas, išgirdęs apie daugelio sekamos moters pasakojimus dėl vaikų išsigimimo, nuoširdžiai nustebo.
„Negaliu patikėti, kad sveika pora galėtų ryžtis tokiai sudėtingai procedūrai, turinčiai tiek daug galimų komplikacijų ir neišvengiamų šalutinių poveikių, kylančių jos metu, vien dėl nepagrįstos ir menamos baimės, susijusios su skiepais. Šiai procedūrai ryžtasi tikrai nevaisingos poros, šeimos, daugelį metų kruopščiai besistengusios susilaukti atžalų ir suprasdamos visas rizikas, kurias gali sukelti nenatūrali žmogaus fiziologijai procedūra“, – sakė profesorius.
Anot jo, dėl vakcinos nuo koronaviruso vaikai tikrai neturėtų išsigimti, mat tai – niekuo nesusiję dalykai. „Motyvuoto pagrindo tokiam nerimui tikrai nėra“, – sakė jis ir pridūrė net nesuprantantis, iš kur tokios mintys galėjo kilti. „Galbūt mąstoma, kad moteris bus imunizuota, kad vyriškas lytines ląsteles pasitiks su imuniniu atsaku – tokių filosofijų gali būti. Bet ir tai – moteris tikrai nebus nevaisinga.“
Skeptikams, siejantiems skiepus su nevaisingumu, prof. A.Macas siūlė prisiminti tai, kad šiais laikais vakcinos yra smarkiai pasiteisinusios, o daugelis žmonių – vaisingi.
„Nors dabar ir sakoma, kad populiacija darosi mažiau vaisinga, tačiau sieti tai su vakcina yra, švelniai tariant, nepamatuota, gal net tiksliau – visiška nesąmonė. Lygiai taip pat aš galiu pasakyti, jog mes mažiau vaisingi, nes valgome daugiau traškučių – juk jie atsirado, palyginti, neseniai. Ir visai nenustebčiau sužinojęs, kad bulvių traškučiai veikia mūsų vaisingumą. Ir gal net labai reikšmingai.
O ar vakcinų daugiau? Nieko panašaus. Juk jau kuris laikas visus skiepydavo masiškai ir vis tiek mažyliai gimdavo“, – teigė gydytojas.
Prof. A.Macas prisipažino girdėjęs konspiracijos teorijų apie sąmoningai žmonių fertilumą mažinančias agentūras, tačiau vietoje to siūlė susimąstyti, kokias pasekmes tai sukeltų joms pačioms.
„Jeigu vaisingumas smarkiai sumažėtų ar dingtų, vakcinų kūrėjai atsakytų tokiais ieškiniais, kad bankrutuotų. Jokia sveikos nuovokos turinti kompanija taip nerizikuotų“, – sakė jis.
Vakcinų kūrimo procesas buvo kruopščiai sekamas
Anot prof. A.Maco, į naujų vakcinų stebėseną buvo įtraukta ir didžiulė dalis pasaulio medikų bendruomenės, ir kartkartėmis anaiptol nesutariančios organizacijos, tad ši žinia taip pat turėtų nuraminti besibaiminančius.
„Gydytojai ir medicinos personalas, kuris ir pradėjo, ir kartu su kitomis Lietuvos ligoninėmis gydė koronavirusu sergančius pacientus, labai atsakingai sekė vakcinų kūrimo, pasiruošimo skiepijimui, skirtingų vakcinų vertinimo procesą. Tikrai galiu pasakyti, kad mes stebėjome, ką sako vakcinų gamintojai, vakcinų vertintojai.
Tam yra skirti ir specialūs puslapiai, vienas jų labai paprastas – NYtimes vaccine tracker“, – 15min pasakojo gydytojas. Kaip patvirtino prof. A.Macas, taip pat gydytojų bendruomenė seka ir Europos medicinos agentūros (EMA), Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (PSO) bei JAV Maisto ir vaistų kontrolės agentūros teikiamas žinias, kurios, kaip pats sako, nėra lengvabūdės, ar lengvai įtikinamos.
Nors šios organizacijos turi savus skirtumus, buvo prieita prie bendros išvados, jog vakcinos – saugios naudojimui.
„Vakcina nėra pušų oras, ji vis tiek veikia žmogų. Tačiau galiu pasakyti, kad tarp mūsų, gydytojų, 90proc. mūsų darbuotojų bus pasiskiepijusių ar dar iki skiepijimo pradžios persirgusių koronavirusu.
Net ir persirgę vis tiek ketina skiepytis. O tie keli procentai, kurie dabar svarsto, labai atsakingai kelia klausimus, kuriuo etapu jie skiepysis. Kai kas, pavyzdžiui, laukiasi vaiko, dėl to galbūt svarsto nesiskiepyti, nusprendžia palaukti.
Kai kurios mamytės, kurios maitina vaikučius, iš pradžių galvojo, kad nesiskiepys, bet po poros savaičių skaitymo ir analizės apie vakciną jos jau pasiskiepijo. Yra žmonių, kurie ką tik baigė biologinę terapiją, todėl jie šiuo metu nesiskiepys“, – nuotaikas dėl skiepų gydytojų bendruomenėje nupasakojo prof. A.Macas.
Pokalbio pabaigoje gydytojas akcentavo, kad šiuo laikotarpiu kur kas labiau reikėtų kalbėti apie gyvenimo būdo pokyčius, žmonių nejudrumą bei nesveiką maistą. „Tačiau dar labiau – apie žmonių socialinius įpročius, pasiryžimą besąlygiškai laukti mažylių“, – pridūrė jis.'
