„Jis dažnai pas mane darbe būna, o į renginį su juo atėjau, nes viskas šalia buvo. Be to, nebuvo laiko Barto namo parvežti. Bet matėte, jis labai ramus – sėdi sau ir jam vienodai“, – pavyzdingu augintiniu džiaugėsi Valerijus.
Tačiau yra vienas dalykas, kurio keturkojis nelabai mėgsta, tai – fotoaparatai. Pastebėjęs į jį atsuktus objektyvus, Bartas nusisuka, nors, kaip sakė jo šeimininkas, šuo dėmesį labai mėgsta.
„Tik kad pas mus dar šiek tiek laukinių kraštas. Žmonės į šunis reaguoja kaip į didžiausius priešus. Kai nuvažiuoji į kažkokį dvarą, kur gali tiesiog pasivaikščioti, apsauginiai pribėga ir rėkia, kad su šunimi čia negalima. O jis juk nieko nedaro, prie pavadėlio pririštas“, – piktinosi V.Gigevičius, tačiau tuo pačiu pasidžiaugė, kad kavinėse, kuriose jis lankosi, dar nė karto nekilo problemų dėl keturkojo kompanijos.
Paklaustas, ar seniai augina Bartą, plaukų stilistas papasakojo skaudžią istoriją, kaip šuo atsirado būtent jo namuose. Pasirodo, vienas iš Valerijaus draugų Bartą išgelbėjo iš alkoholikų šeimininkų ir atvežė į Vilnių. Vėliau Bartas apsigyveno pas V.Gigevičių, kuris juo rūpinasi ir net užverstas darbų lavinos draugo nepamiršta.
