Scenografiją kuria Paulė Bocullaitė, kostiumus – Liuka Songailaitė, choreografiją – Vesta Grabštaitė. Dramaturgija rūpinasi Austėja Lunskytė-Yildiz. Spektaklio muziką kuria pats V. Bareikis.
Spektakliu „Geras žmogus iš Sezuano“ V.Bareikis tęsia bendradarbiavimą su Jaunimo teatru. 2012 m. čia buvo sukurtas nepaprasto jaunosios publikos susidomėjimo sulaukęs spektaklis „Kovos klubas“ pagal Ch. Palahniuko romaną.
„Į šį teatrą grįžtu labai sąmoningai, nes „Kovos klubui“ sulaukus išskirtinio publikos dėmesio, buvo aišku, kad greičiausiai tai – nepaskutinis mūsų bendradarbiavimas. Tą kartą į teatrą plūstelėjo jauno kraujo pliūpsnis tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme – turiu omenyje ir savanorius jaunuolius, kurie iki šiol yra ištikimi mūsų kovos klubo nariai. Taip pat tai buvo sėkmingas darbas mano kolegoms: A.Storpirščiui, D.Stončiui, V.Sodeikai ir E.Gudavičiūtei, kurie sukūrė tikrai didelius ir įsimintinus vaidmenis. Šį kartą susipažįstu su visa teatro trupe, kuri bent jau pirmosiose repeticijose mane labai džiugina. Smagu dirbti su žinomomis ir daug sceninės patirties turinčiomis asmenybėmis, tačiau daug svarbiau – kad tai yra kūrybos ir gyvo teatro ištroškę žmonės“, – sako V.Bareikis.
Režisierius savo antrajam darbui Jaunimo teatre pasirinko vieno garsiausių vokiečių dramaturgų B. Brechto pjesę „Geras žmogus iš Sezuano“. V.Bareikis naujuoju spektakliu siekia nagrinėti, kas yra geras žmogus šiandien ir kokia šios sąvokos prasmė mūsų visuomenėje, kurioje, anot jo, tam tikros dorovinės ir moralinės normos yra tiesiog ištrinamos.
„Gyvename tokiu laiku, kai sarkazmas, kaukė, ironija, kandumas tampa tiesiog norma ir netgi didele vertybe. Aiškinsimės, kiek kainuoja likti ištikimam sau ir tiesiog gero siekiančiu žmogumi“, – teigia režisierius.
Naujausiame V.Bareikio spektaklyje pagrindinį vaidmenį atliks J.Šeduikytė. Prieš kelis metus dainininkė debiutavo ir kaip aktorė „No theatre“ spektaklyje „Nematomi monstrai“.
„Šį kartą tenka dirbti su milžiniška komanda ir tikrai ambicingu užmoju. Džiaugiuosi, kad esu šio proceso dalis ir galiu kalbėti apie „gero žmogaus“ ir apskritai – gėrio sąvokos paieškas dabartinėje visuomenėje. Kai aplinkui tiek daug kandumo bei sarkazmo, darosi nebeaišku, ar apskritai daryti gera dar verta ir ar tai neatgyvenęs reikalas. Iš daugelių situacijų sausi iš balos išlenda būtent kandieji ir begėdžiai, – tad gal reikia rinktis lengvesnį kelią, siekiant naudos sau? Šiuos klausimus kėlė ne tik B. Brechtas – į juos kiekvieną dieną atsakymų ieškome ir mes“, – savo mintimis apie būsimąjį spektaklį dalinosi pagrindinio vaidmens atlikėja J.Šeduikytė.
„Geras žmogus iš Sezuano“ – pjesė, kurios pirminis pavadinimas buvo „Meilė kaip produktas“, parašyta Antrojo pasaulinio karo metu. Tai istorija apie skurdžiai gyvenančią ir parsidavinėti priverstą jauną moterį Šen Tė. Po to, kai mažame miestelyje pasirodę dievai įteikia Šen Tė netikėtą dovaną už jos gerumą, ji bando sau ir kitiems įrodyti, jog galima dorai gyventi, nepaisant likimo siunčiamų iššūkių. Brutaliai miestelio bendruomenei nepatikėjus moters nuoširdumu, Šen Tė susikuria savo alter ego – protingą prekybininką pusbrolį Šui Tą, ginantį jos interesus. Pjesėje kiekvienas charakteris atstovauja tam tikrai visuomenės moralinei ydai, kurioje išryškėja pagrindinis klausimas – kaip gali būti malonus tiems, kuriuos myli, kai esi blogas aplinkiniams?
XX a. teatras neįsivaizduojamas be Bertolto Brechto (1898–1956) – maištininko, revoliucionieriaus, savo pjesėmis ir spektakliais išdrįsusio paneigti iki tol vyravusią tradicinę teatro formą. B. Brechto kūryba laužė įprastas dramaturgijos ir teatro praktikos normas. Teatro novatorius siekė ne atspindėti, bet keisti pasaulį. Jis nuoširdžiai tikėjo, jog visuomenę galima, net būtina keisti, ir savo kūriniais skatino žiūrovą mąstyti ir kritiškai vertinti tikrovę.
Valstybinio jaunimo teatro informacija
