Johnas Malkovichius buvo nominuotas dviem Oskarais, Primetime Emy, Britų akademijos kino, dviem Ekrano aktorių gildijos ir trim Auksinio gaublio apdovanojimais. Šiemet guodžio 9-ąją septyniasdešimtmetį švęsiantis aktorius, režisierius ir prodiuseris Ilinojaus universitete studijavo aplinkosaugą. 1976 m. su kitais įkūrė Steppenwolf teatrą Čikagoje. Brodvėjaus teatruose suvaidino Bifą (A.Millerio Komivojažieriaus mirtis 1984, režisierius M. Rudmanas).
Įsimintini vaidmenys
Kine debiutavo Vilo vaidmeniu filme Vietos širdyje (1984, režisierius R.Bentonas). Pagarsėjo bloga lemiančių niekšų, mizantropų vaidmenimis: dekadentiškas vikontas Valmonas (Pavojingi ryšiai 1988, režisierius S.Frearsas), šaltakraujiškas politikų žudikas Mitčas Lyris (Ugnies linijoje 1993, režisierius W.Petersonas), beprotis Kurcas (Tamsos širdis 1994, režisierius N.Roegas, televizijos filmas), Gilbertas Osmandas (Moters portretas 1996, režisierė J.Campion).
J.Malkovichiaus personažai dažnai užsisklendę savyje, susvetimėję, gyvenantys savo vaizduotės pasaulyje: Fotožurnalistas (Mirties laukai 1984, režisierius R. Joffé), Portas Morsbis (Dangaus prieglobstis 1990, režisierius B.Bertolucci), Režisierius (Anapus debesų 1995, režisieriai M.Antonioni, W.Wendersas), Gustavas Klimtas (Klimtas 2006, režisierius R.Ruizas). Filme Būti Johnu Malkovichiumi (1999, režisierius S.Jonze'as) suvaidino save kaip siurrealistinių manipuliacijų auką.
Meistriškai vaidino ekscentriškas ir daugialypes asmenybes, žmones, esančius už socialinės atskirties ribos: Baronas de Šarliusas (Atrastas laikas 1999, režisierius R.Ruizas), Alanas Konvėjus (Būti Stanley Kubricku 2005, režisierius B.W.Cookas).
Kiti svarbesni vaidmenys: Klounas (Šešėliai ir rūkas 1992, režisierius W.Allenas), Mišelis (Vienuolynas 1995), Kapitonas Džonas Valesa (Kalbantis filmas 2003, abiejų režisierius M.de Oliveira), Karolis VII (Jeanne’a D’Arc 1999, režisierius L.Bessonas). Vaidyboje savitas humoras ir ekscentrika subtiliai dera su intelektualumu ir santūrumu. Nuo 2000 filmų prodiuseris, režisierius (Bjaurus žmogus / Hideous Man, Šokėja iš viršutinio aukšto / The Dancer Upstairs, abu 2002).
Debiutas filme – 1984 m.
Šešiasdešimtmetės Ingeborgos Dapkūnaitės tėvas buvo diplomatas, mama dirbo meteorologe. Jie nemažai laiko praleisdavo Maskvoje, Ingeborga juos aplankydavo per atostogas. Vilniuje ji gyveno su seneliais bei teta ir dėde, kuris dirbo muzikantu teatro orkestre.
Būdama ketverių Ingeborga debiutavo scenoje – Džiakomo Pučinio operoje „Madam Baterflai“. Prie to prisidėjo močiutė, kuri dirbo Vilniaus operos ir baleto teatre, administracijoje. Vėliau šoko, lankė tuo metu garsų Vilniaus dramos būrelį. Mokytis baleto neleido tėvai.
1985 m. baigė studijas Lietuvos konservatorijoje (Jono Vaitkaus chorinio ir teatralinio meno fakultetas) ir pradėjo dirbti aktore Kauno dramos teatre. Vėliau dirbo aktore Vilniaus Jaunimo teatre. Kaip kino aktorė debiutavo 1984 m. Raimundo Banionio filme „Mano mažytė žmona“.
1993 m. debiutavo seriale „Alaska Kid“. Tais pačiais metais išsikėlė gyventi į Londoną ir pradėjo dirbti aktore viename Londono teatrų. Nuo XXI a. antrojo dešimtmečio dirbo aktore ir gyveno Rusijoje. 2022 m. pasisakė prieš Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusiją paliko.
I.Dapkūnaitė ir J.Malkovichius teatro scenoje susitiks ne pirmą kartą, jie kartu įgyvendino apie dešimt projektų teatre ir kine. 2009–2011 metais jie vaidino Michaelio Stermingerio muzikiniame spektaklyje „Giacomo variacijos“, taip pat drauge vaidino filme „Dėl meilės“.
Spektaklis šiemet – Estijoje ir Lietuvoje
Spektaklį „Medvilnės laukų vienatvėje“ pagal prancūzų dramaturgo Bernardo-Marie Kolteso pjesę pastatė režisierius Timofėjus Kulabinas. Jo premjera įvyko pernai gegužę Latvijoje.
Praėjusį penktadienį ir šeštadienį spektaklis „Medvilnės laukų vienatvėje“ su didžiausiu anšlagu buvo rodomas Taline.
J.Malkovichius, duodamas interviu estų portalui „Ringvaade“, paminėjo, kad Estijoje lankosi pirmąjį kartą, nors yra daug keliavęs po pasaulį.
„Mano gyvenimas buvo laimingas ir žavus. Apskritai, man gyvenime nepaprastai pasisekė“, – sakė jis portalui ir pažymėjo, kad „sėkmė jo gyvenime suvaidino didelę reikšmę“. „Žinoma, aš stengiausi, bet taip pat daug žmonių stengiasi, bet ne visiems pasiseka“, – sakė jis.
Aktorius pasakojo, kad vaikystėje norėjo būti beisbolo žaidėju, o aktorystė ir režisūra tikrai nebuvo jo pirmasis pasirinkimas. „Pradėjau režisuoti tuo pat metu, kai pradėjau vaidinti“, – prisiminė jis.
„Manau, kad karalius Liudvikas būtų galėjęs sukurti įdomų filmą. Man taip pat visada patiko pamišęs amerikiečių verslininkas Howardas Hughess'as“, – paklaustas, kokius vaidmenis norėjo suvaidinti būdamas jaunesnis, atsakė J.Malkovichius. „Bet kuris žmogus gali būti įdomus personažas, jei apie jį pakankamai žinai“, – sakė jis.
Paklaustas, kaip jam pavyksta suvaidinti „Medvilnės laukų vienatvėje“ – tikrai sunkų vaidmenį, J.Malkovichius atsakė, kad šiame vaidmenyje „neužstringa“: „Esu vaidinęs daug įvairiausių vaidmenų: komedijų ir dramų, labai rimtų ir vaikiškų vaidmenų“.
Aktorius prisipažino, jog jam patinka mokytis įvairiausių akcentų, kuriais kalba jo herojai. „Man patinka klausytis, kaip žmonės kalba su akcentu. Kai pats kalbu su akcentu, kartais erzinu žmones – man tai patinka“, – juokiasi aktorius.
Su artimiausia savo kolege lietuve I.Dapkūnaite J.Malkovichius susipažino 1991 m.: „Spektakliui ieškojau keturių moterų, kurių anglų kalba nebūtų jų gimtoji kalba. Buvau girdėjęs apie Ingę ir ji atėjo į spektaklio atranką. Nuo to laiko dirbame kartu“.
J.Malkovichius prisipažįsta, jog domėjosi Baltijos šalimis: „Amerika yra didelė šalis ir žmonės joje mažai žino apie išorinį pasaulį. Aš visada stengiausi žinoti, kas dedasi už šalies ribų. Esu vaidinęs vidury kukurūzų lauko Serbijoje, taip pat viešbučio fojė Izraelyje. Mane auklėjo taip, kad domėčiausi pasauliu“.
Gelianti vienatvė
„Medvilnės laukų vienatvėje“ – tai istorija apie slaptą dviejų žmonių susitikimą. Jie – svetimi, bet vienas turi kažką, ko reikia kitam. Kad jie susitartų, vienas iš jų turi rasti būdą pasakyti, ko jam reikia. Jiems reikia rasti žodžius ir bendrą kalbą, kuri būtų nesuprantama kitiems, bet jiems turėtų prasmę – specifinę ir tiesioginę. Tarp jų jaučiama aistra. Tačiau taip pat yra ir baimė tą aistrą prisipažinti, baimė tapti pažeidžiamiems. Svetimo baimė.
Režisierius Timofėjus Kuliabinas, ryškiausia savo kartos žvaigždė, sako: „2022 metais uždraustos, neišsakytos traukos, kuriai neįmanoma atsispirti, temą reikia spręsti kitaip. Mes kuriame slaptos aistros šou, aistros, kuri yra baudžiama ir kurią bet kuri visuomenė pripažįsta nusikalstama pagal įstatymus.
Šiame spektaklyje vaidina du aktoriai, bet yra tik viena scena. Didžiąją laiko dalį praleidžiame pasąmoningose, košmariškose herojaus, kurio nematome, vizijose. Scenoje matome dvi viena kitai priešingas figūras, kurios dalyvauja įtemptame, piktame ir sudėtingame dialoge. Tai vidinis dialogas su savimi – su slaptais troškimais ir baimėmis. Su tuo, ko nedrįstama pasakyti sau, ir ko negalima atsikratyti neatėmus sau gyvybės. Tai istorija apie žmogaus būvimo sudėtingumą pasaulyje, kuriame tas sudėtingumas tampa kažkuo nepageidaujamu, netinkamu, nederamu. Šis pasaulis sukuria vidinę nesantaiką, disonansą, kuris žudo žmogų iš vidaus kaip mirtina liga“.
„Medvilnės laukų vienatvėje“ su J.Malkovichiumi ir I.Dapkūnaite – balandžio 26 ir 27 d. Vilniuje, „Compensa“ salėje, 19 val. Spektaklis bus vaidinamas anglų kalba. Kiekvienam lankytojui siūlomos ausinės su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.
