Viktorai, kaip jaučiatės trečią kartą žengdamas prie altoriaus?
Žengti prie altoriaus yra nuostabus, jaudinantis, virš debesų pakylėjantis jausmas. Patikėkite manimi, visai nesvarbu, kelintą kartą tai darai. Pasakysiu nuoširdžiai: jaudulio tikrai neišvengėme, nors aš vedžiau trečią kartą, o Elena amžiną meilę prisiekė antrąjį (šypsosi).
O kaip žiūrite į gyvenimą susimetus?
Nežinau, tai mada ar patogumas, kuris netrukdo gyventi, todėl negaliu vertinti ar smerkti. Manau, laikas viską sudėlioja į vietas. Galiausiai arba susituokiama, arba pasukama skirtingais keliais.
Dvi pirmosios santuokos, kurios iširo, nesusilpnino jūsų tikėjimo šeimos institucija?
Nemanau, kad galima nužudyti meilę. Ankstesnės nesėkmės nė kiek nepakeitė ir nesumenkino požiūrio į dviejų mylinčių žmonių santykius. Nepavykę santykiai negali daryti jokios įtakos mano jausmams moteriai, kurios aš laukiau.
Kuo Elena yra ypatinga?
Mudu su Elena suradome vienas kitą. Aš esu jos vyras. Elena yra mano moteris, kuriai norėčiau skirti savo gyvenimą, širdį ir pačias gražiausias dainas. Tikiuosi, greitai pavyks įgyvendinti ir trečiąjį punktą.
Kalbate kaip tikras jaunavedys...
Tiesą sakant, nebepamenu, kaip jaučiasi jaunavedžiai, bent jau tikrieji, kurie tuokiasi pirmąjį kartą. Tačiau galiu pasakyti, kad mudviejų su Elena daina „O, mano saule“ tęsiasi (šypsosi). To noriu palinkėti ir jaunavedžiams.
Kad jūs žinotumėte, kokie nuostabūs mūsų rytai ir vakarai! Rytais džiaugiamės saule (miegamojo langai rytinėje pusėje, matyti Neris) ir mėgaujamės kvepiančia kava, o vakarais susikibę už rankučių vaikštome gretimame pušynėlyje ant Neries kranto...
Skamba romantiškai...
Atvirai kalbant, esu tikrai romantiškas, tad puiki atsvara yra Elenos praktiškumas, kuris man padeda įgyvendinti kūrybines ambicijas. Tikiu, kad dainos, kurias sukūriau ir įrašiau jos įkvėptas, bus pačios gražiausios ilgamečiame mano repertuare. Tikiuosi, šios dainos patiks visoms mylinčioms ir mylimoms Lietuvos moterims.
Prisipažinkite, ar padainuojate mylimai moteriai?
Mūsų vestuvių vakarą Elenai dainavau pačias gražiausias meilės dainas, kokios tik kada nors buvo sukurtos ir, be abejo, kokias mokėjau (šypsosi). Šią gražią dovaną, galbūt net staigmeną įteikti man padėjo bičiulis pasaulinio garso akordeonistas Kazys Stonkus. Pertraukėlių metu skambėdavo Andrea Bocheli meilės melodijos.
Plačiau skaitykite Žurnale “Ji”
