Apie žiedo vagystę V.Matačiūnaitė pirmiausia pranešė savo „Facebook“ tinklo paskyroje. Čia ji nupasakojo įvykio aplinkybes.
„Mieli žmonės! Prašau pagalbos ir Kalėdų stebuklo! Pavogta! Nuskrido tik vokas su palinkėjimu ir žinele, kas buvo supakuota jame... Nuotraukoje matote sidabrinį išgraviruotą žiedą, kurį pati pagaminau savo rankomis menų studijoje „Ramios bitės“, ir paštu išsiunčiau į Vokietiją sesei. „Nekišk nagučių iki Kūčių“! Bet kažkas tuos nelemtus nagus įkišo! Padėkit! Gal kas dirbat pašte? Gal pamatysit“, – viltį reiškė dainininkė.
Ji patikslino, kad žiedą Vokietijoje gyvenančiai sesei išsiuntė praėjusį ketvirtadienį, gruodžio 15-ąją. Žiedo išorėje ji buvo išgraviravusi žodžius „Per aspera ad astra...“, o viduje – „Astai, 2016, sesuo“.
„Labai prašau. Aš taip ilgai dirbau ir tiek meilės įdėjau... Norėčiau, kad ją gautų mano sesuo“, – rašė V.Matačiūnaitė ir pridūrė: „Maldauju... Ir ačiū... Gražių švenčių...“
15min V.Matačiūnaitė sakė negalinti patikėti, kad išsiųstas laiškas galėjo būti praplėštas: „Žiedas buvo įdėtas į mažytį dovanų maišelį, dar buvo suvyniotas į nuotrauką ir dar – į laišką. Visa tai sudėta į voką. Laišką registravau, buvo kaip pirmenybinis... Aišku, galima buvo užčiuopti, kad kažkas buvo viduje. Bet nebūčiau pagalvojusi, kad registruotą laišką, siunčiamą iš normalios ES šalies į kitą normalią ES šalį galima taip išplėšyti. Ten ne kokiu peiliuku perpjovė, bet tiesiog išplėšė, pradrėskė.“
Vilija tikina pasiryžusi kovoti ir surasti vagį. „Turiu vilties žiedą rasti. Bet ne dėl to, kad „likimas man atsiųs tokią dovaną“, o todėl, kad nesiruošiu nuleisti rankų. Tikrai kreipiuos į Lietuvos paštą ir per visus kitus paštus eisiu, jei reikės – ir į kitas instancijas kreipsiuos. Galvoju, jeigu gydytojai baudžiami už didesnį nei 40 eurų kyšio paėmimą, tai šito žiedo vertė yra apie 120 eurų. Tai sidabras, rankų darbas, daug valandų studijoje, graviravimas... Manau, policija galėtų pradėti tyrimą“, – sakė ji.
Anot V.Matačiūnaitės, sėdėti sudėjus rankas tiesiog negalima. „Gerai, aš gal sugaišiu daug laiko, nervų ir sveikatos, bet gal tų ilgapirščių Lietuvoje sumažės? Visi turėtume taip daryti. Jei reglamentuota, kad galima kreiptis dėl dingusio daikto, tai reikia taip ir daryti. Man jau daug žmonių atsakė, rekomendavo, ką daryti. Viena moteris sakė, kad Lietuvos paštas į tokius dalyku žiūri labai atsakingai ir kruopščiai bando analizuoti laiško kelionę. Seka, kur jis buvo, kas tada dirbo. Tikiuosi, pirmiausia pats paštas atsakingai pažiūrės ir nieko daugiau nereikės“, – sakė ji pridurdama, kad kitu atveju nepatingės kreiptis ir į policiją.
„Lietuvos pašto“ atstovo komentaras
15min susisiekė su „Lietuvos pašto“ atstovu žiniasklaidai Tomu Bašarovu. Jis, reaguodamas į susiklosčiusią situaciją, pateikė išsamų komentarą:
„Pirmiausia susipažinę su pateikta situacija, išties nuoširdžiai apgailestaujame dėl patirtų nemalonumų prieššventiniu laikotarpiu. Norime atkreipti dėmesį, kad į užsienį siunčiamų siuntų pristatymą organizuoja ne tik Lietuvos paštas, bet ir išsiuntimo šalies pašto operatorius. Siuntos pagal numatytas procedūras tikrinamos išsiuntimo ir gavimo šalies muitinėse. Tarptautinėms pašto siuntoms dažnai tenka būti transportuojamoms per kelias valstybės, todėl gali kilti daugiau su pašto siuntos pristatymu susijusių nesklandumų. Taigi siunta paprastai iki pasiekiant gavėją keliauja per sudėtingą pristatymo grandinę, kurioje veikia keletas institucijų ir organizacijų.
Kreipiantis siuntėjui dėl dingusios siuntos ar joje prarastų daiktų, Lietuvos paštas visada atlieka siuntos paiešką, tyrimą. Galime patikinti, kad Lietuvos paštas užtikrina maksimalius saugumo reikalavimus, kad būtų teikiamos kokybiškos pašto paslaugos. Todėl dėl panašių incidentų visada kreipiamasi į gavėjo šalies paštą, kuris papildomai atlieka savo vidaus tyrimą.
Vidutiniškai per Lietuvos paštą gaunama ir išsiunčiama apie 60 mln. siuntų per metus, o dingstančios ar vėluojančios siuntos sudaro vos 0,001 proc.
Dingus siuntai ar joje esantiems daiktams, esant apgadintai siuntai, siuntėjas gali kreiptis į pašto operatorių dėl žalos atlyginimo. Štai per 2016 metų pirmąjį pusmetį 3067 pareiškėjams buvo išmokėtos žalos atlyginimo kompensacijos dėl prarastų ar transportavimo metu sugadintų tarptautinių pašto siuntų. Jos sudarė beveik 136 tūkst. eurų. Atsakomybę dėl didžiosios dalies – net 94 proc. – prarastų ar sugadintų siuntų prisiėmė ir žalos atlyginimo kompensacijas išmokėjo užsienio šalių pašto operatoriai. Taigi galime užtikrinti, kad kreipiantis siuntėjui atliksime išsamų ir kruopštų tyrimą, kad būtų išsiaiškinta susidariusi nemaloni situacija.
Taip pat pagal Tarptautinę pašto konvenciją brangius daiktus, kaip juvelyrinius dirbinius, visada rekomenduojama siųsti įsigijus papildomą siuntos draudimo (įvertinimo) paslaugą. Taip pats siuntėjas gali užtikrinti dar didesnį savo siuntos saugumą.“
