„Nieko nekomentuoju“, – nuo žiniasklaidos dėmesio atsitvėrė Mia, bet jos sužadėtinis buvo kalbesnis: televizijos ekrane papasakojo ją mylintis ir gerbiantis, tačiau... negalėjęs ištverti jos neištikimybės. Tai privertė dainininkę prabilti. „Nenoriu nei jo juodinti, nei pati būti juodinama, – nedaugžodžiauja Mia. – Tebus tai pirmas ir paskutinis mano interviu apie skyrybas.“
Judu su Radvilu niekada nebuvote nuobodi pora: taikėtės, skyrėtės, mėtėte žiedus, vėl taikėtės ir vėl skyrėtės...
Mudviejų santykius visada norėdavau pasilaikyti tik mudviem, niekam jų nedemonstruoti. Bet Radvilas troško viešumo – nežinau, kokių paskatų vedamas, tačiau jis iš mūsų santykių mielai darė šou. Ir mano gyvenimas tapo viešas: keliavau nuo laidos prie laidos, nuo viršelio prie viršelio... Tąkart, kai išmečiau sužadėtuvių žiedą, iš tiesų buvome išsiskyrę. Netrukus susitaikėme, nes buvo be galo sunku vienam be kito. Bet paaiškėjo, kad žiedą buvau išmetusi ne be reikalo... Abu tikėjomės, jog kažkuris iš mūsų pasikeis, tačiau nė vienas nesikeitėme. Tikėjomės, kad pavyks rasti kompromisą – nepavyko. Mes nuolat pykomės, pastaruoju metu – kasdien. Tuose santykiuose visiškai pasiklydau. Man tapo sunku suvokti, kas gera ir kas bloga, nubrėžti ribą tarp to, kas teisinga ir kas ne.
Kai mylimas vyras bendrauja su kitomis moterimis – tai vargu ar gerai?..
Laikykite mane senamadiška, bet manau, kad tai – labai blogai. Negalėjau ir niekada negalėsiu tokių dalykų priimti ir su jais susitaikyti. Žmogus nėra sutvertas kentėti... Tai tiesiog ne man.
Tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko judu pykotės?
Taip. Savo nuklydimus jis paaiškindavo labai paprastai: „Bet juk mes tuo metu buvome susipykę...“ Kartais pradingdavo kelioms dienoms: aš eidavau iš proto, o jis net nesuprasdavo, kodėl keliu triukšmą. Turėjo ir kitų silpnybių, kurių tiesiog negalėjau toleruoti. Gal jis mane ir mylėjo, gal ir tebemyli... Būdavo akimirkų, kai jis tapdavo labai geras: tada išmušdavo mano šlovės valanda. Deja. Gyvenimas su Radvilu – lyg kramtomoji guma: iš pradžių skonis saldus saldus, bet jis tuoj išblėsta ir burbulas sprogsta... Jo draugai irgi labai stengėsi, kad išsiskirtume, nes jiems būdavo nepatogu, kad jis užsiėmęs su manimi. Išsiskyrėme maždaug prieš pusantro mėnesio – tikslios datos neprisimenu. Skyrybos buvo labai sunkios, nes jis suprato, kad kelio atgal nebus. Po viso to stengiuosi nebesižvalgyti atgal: šis laikotarpis man košmariškas, bet kaip nors jį išgyvensiu.
Gal ištekėjusioms moterims, pavargusioms nuo nuobodžios rutinos, tai nuskambės neįtikimai, bet labai nuostabu ramiai miegoti naktį ir žinoti, kas bus rytoj. Nėra nieko vertingesnio už sielos ramybę... Su Radvilu tokio malonumo neturėjau.
Paskutinį tašką padėjai tu?
Aš. Jau seniai stovėjau su pakeltu pieštuku rankoje ir norėjau jį padėti, bet vis susilaikydavau. Aš prieraiši: branginu artimus žmones, nes jų turiu labai mažai. O Radvilas man tikrai buvo artimas. Tačiau vieną dieną susikaupiau ir... Jis mane labai daug ko išmokė – kantrybės, pakantumo, ramesnio požiūrio į gyvenimą. Anksčiau maniau, kad kavą į lovą turi nešti tik vyrai, – su juo gyvendama supratau, kad kartais labai malonu ir pačiai parodyti švelnų dėmesį kitam žmogui. Tačiau nemačiau ateities su juo, todėl nebuvo prasmės to tęsti.
O tau būtinai norėjosi planuoti ateitį? Neužteko tiesiog smagiai praleisti šiandieną?
Nuotykiai – puiku, bet man norėjosi bent šiokio tokio stabilumo. Gal ištekėjusioms moterims, pavargusioms nuo nuobodžios rutinos, tai nuskambės neįtikimai, bet labai nuostabu ramiai miegoti naktį ir žinoti, kas bus rytoj. Nėra nieko vertingesnio už sielos ramybę... Su Radvilu tokio malonumo neturėjau. Susimąsčiau: kiek galima švaistyti laiką veltui? Jei turėčiau dešimt gyvenimų, tikrai ryžčiausi tokiai avantiūrai. Bet juk gyvenu tik kartą ir noriu tai daryti prasmingai.
Televizijos laidoje Radvilas neužsiminė, kad išsiskyrėte dėl jo silpnybių – paminėjo tik naują draugą šalia tavęs...
Dėl tų užuominų apie mano neištikimybę labai supykau. Galiu drąsiai teigti pridėjusi ranką prie širdies: kai artimai bendravome su Radvilu, buvau jam visiškai ištikima. Ir iš jo tikėjausi to paties... Naujos draugystės ėmė megztis tik po skyrybų. Sykį Radvilui iš tiesų pasakiau, kad turiu naują draugą. Bet tai padariau tik tam, kad galutinai ir neginčijamai išsiskirtume – antraip tikriausiai būtume neapsisprendę dar dešimt metų.
Vadinasi, dabartinė tavo draugystė su žmogumi iš futbolo pasaulio – ne tik gandas?
Draugų yra, bet jokių itin artimų draugysčių šiuo metu nenoriu. Sulaukiu labai didelio vyrų dėmesio: jei vaikščiočiau į visus pasimatymus, į kuriuos mane kviečia, neturėčiau kada net dirbti (šypteli). Turiu su kuo bendrauti, bet kalbėti apie konkretų žmogų šalia manęs dar gerokai per anksti. Dabar man labiausiai norisi užsisklęsti ir susitvarkyti pačiai su savimi. Princo ant balto žirgo kol kas nelaukiu – man dar pernelyg skaudu... Nebetikiu meile iš pirmo žvilgsnio: tikra meilė gali gimti tik tada, kai gerai pažįsti žmogų. O kol jo nepažįsti – myli tik butaforiją, asmenį, kuris tikrovėje gal net neegzistuoja.
Su Radvilu visai nebebendraujate?
Dabar jis ieško atgaivos Tailande. Sulaukiu iš jo žinučių...
Gal dar susitaikysite?..
Tikrai ne. Žinau, kad esu labai jausminga, bet šįkart išliksiu tvirta.
