Prie Baltijos jūros užsimezgusiai pirmajai simpatijai buvo lemta peraugti į stiprius jausmus bei ilgą draugystę. Artimų draugų rengiamame vakarėlyje susitikę, akį pamerkę Kristina ir Vytautas, vienas kito nepaleidžia jau ilgus metus.
„Susipažinome gana senamadiškai, draugės gimtadienyje. Mes abu esame iš Klaipėdos, todėl turime daug bendrų draugų, dėl kurių vis prasilenkdavome kokiame nors renginyje, vakarėlyje ar mieste. Tačiau tame gimtadienyje teko pabendrauti daugiau“, – 15min apie pažinties pradžią pasakojo Kristina.
Šiandien moteris džiaugiasi, kad šalia jos yra ne tik gyvenimo meilė, bet ir geriausias draugas, kuriam ji gali patikėti paslaptis, pasiguosti ir pasidalinti savo laime. Vytautas su Kristina buvo visais svarbiausiais gyvenimo etapais, kaip sakoma, ir džiaugsme, ir varge.
„Iš pradžių buvome draugai, bendraudavome vienoje kompanijoje, po truputį draugiški jausmai peraugo į meilę. Mėgstu sakyti, kad išteku už geriausio savo draugo. Tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Nors ja tikiu, manau, kad jausmai išsivystę iš draugystės yra geriau nei iš pirmo žvilgsnio“, – svarstė moteris.
Per pirmą pasimatymą bėgo nuo draugų
Kristina prisiminusi pažinties pradžią juokauja – ji buvo draugystės iniciatorė. Tarsi likimas sudėliojo taip, kad vienas šalia kito gyvenantys draugai vis dažniau susitiktų: „Mano būsimas vyras visada juokiasi, kad aš buvau iniciatorė. Mes gyvenome užmiestyje ir važiuodavome pas draugus, kurie susitikdavo kitame miesto gale. Vairavau automobilį, todėl kartu vykti pasiūlydavau ir Vytautui. Jis jau tada sakė, kad aš rodžiau dėmesį.“
Tačiau pirmasis į pasimatymą pakvietė Vytautas. Vieną saulėtą vasaros dieną, kai temperatūra mušė visus termometrų stulpelius, pora nusprendė nuvykti į Smiltynę. Ši kelionė buvo išskirtinė, Kristinai ją prisiminus, dar ir šiandien kyla didžiulis juokas.
„Vykome į Smiltynę, buvo vasara, neįprastai karšta diena. Laukėme kelto, o prakaitas tiesiog žliaugė, nes nebuvo nei pavėsio, nei užuovėjos, o ir taip jautėme jaudulį. Turėjome labai didelę draugų kompaniją, todėl nutarėme, kad susitiksime dviese ir niekam to nesakysime. Smiltynėje tą kompaniją kaip tik sutikome, niekur negalėjome pabėgti, visiems buvo aišku, kas čia vyksta. Tada pasijuokėm, kad norėjome nuslėpti, bet nepavyko, todėl vėliau nuvykome visi kartu valgyti picų“, – pirmąjį pasimatymą prisiminė Kristina.
Pusę metų trukęs poros išbandymas
Visgi sakoma, kad nei viena draugystė neapsieina be išbandymų. Jų teko patirti ir šiai jaunavedžių porai. Nors jie niekada nebuvo išsiskyrę, Kristinai, su mainų programa studijų metais išvykus į užsienį, Vytautui teko nemenkai nerimauti, laukiant, kol sugrįš jo mergina.
„Niekada nebuvome išsiskyrę, mūsų didžiausi barniai ir dabar – dėl neišplautų indų. Tačiau, kai Vytautas studijavo Vilniuje, aš tuo metu mokiausi Klaipėdoje, mes draugavome per atstumą, o tokia draugystė visada yra išbandymas. Paskui aš išvykau pusmečiui į Turkiją. Ši šalis man buvo vienas didelis vakarėlis, tačiau Vytautas mane suprato ir palaikė. Mes abu žinojome, kad draugaujame, tačiau tas laikas buvo skirtas man gerai išsišėlti. Jam buvo neramu, bet mūsų draugystė šį išbandymą atlaikė“, – 15min sakė K.Pišniukaitė.
O grįžusi iš Turkijos Kristina nusprendė – laikas kartu apsigyventi, ir nieko nelaukusi, nuskubėjo su lagaminais pas tuo metu Vilniuje gyvenantį Vytautą. Sako, kad vyro širdį kiekviena moteris pasieks per skrandį, todėl, anot Kristinos, natūralu, kad judviejų namuose netrukus pradėjo gimti ir kulinariniai šedevrai.
„Kai mes susipažinome, aš nieko bendro su maistu neturėjau, tačiau apsigyvenus dviese, po truputį atsirado tas pomėgis, nes pradėjau dažniau gaminti. Juk kai gyveni su tėvais, to nedarai. Galiu pasidžiaugti, kad Vytautas su manimi buvo visais etapais, ir kai pamilau šią veiklą, ir kai nusprendžiau ją paversti darbu. Dabar manau, kad šiais laikais moteris retai leidžia tiek daug laiko prie maisto, todėl juokauju, kad Vytautui tikrai pasisekė su tokiu mano dideliu noru gaminti“, – šypsojosi Kristina.
Paklausta, ar Vytautui tikrai nekyla noras pasisukinėti virtuvėje, Kristina juokauja ir teigia paliekanti jam tvarkyti grilio reikalus: „Mes juokiamės, kad mano hobis vadinasi „Ant medinės lentelės“, o jo „Ant metalinių grotelių“, kur grilio patiekalai, aš nesikišu, gamina jis.“
Sužadėtuvės Londone
Ir atrodo viskas tarsi plaukė pasroviui, draugų vakarėlyje užgimusi simpatija, pirmas pasimatymas prie jūros, o vėliau, žinoma, ir sužadėtuvės.
„Iš tiesų, mes jau draugavome apie 6 metus, buvo prasidėjęs spaudimas iš tėvų, o kartais ir aš pasakydavau kokią nors užuominą. Tačiau Vytautas pasipiršo visiškai netikėtai. Prieš tris metus, gruodį buvome nuvykę pas draugus, į Londoną. Kartą, pavyko šiek tiek pasprukti nuo draugų ir pasivaikščioti dviese mieste. Tą kartą pasidžiaugiau, kad pagaliau esame kartu, tai buvo pats nuostabiausias momentas kelionėje. Tuomet jis staiga priklaupė ant kelio.
Pirma reakcija buvo kaip ir visų moterų, labai nustebau. Kai tiek laiko draugauji, supranti, kad sužadėtuvės yra sekantis etapas, tai nebuvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Tačiau tuo metu reagavau labai džiaugsmingai“, – prisiminė Kristina.
Visgi vestuvių kelti pora tuo metu neskubėjo. Jie netiki prietaru, kad pasipiršus reikia vos po metų sumainyti žiedus. Kristina ir Vytautas iš pradžių norėjo įsirengti namus, o tada pradėjo mąstyti ir apie judviejų šventę.
„Kai susipažįsta jauni žmonės, pradeda kartu gyventi, įpranta prie buities. Aš niekada nebuvau moteris, kuri svajoja apie vestuves ir planuoja jas jau darželyje. Save galėčiau pavadinti ne itin moteriška, o ir suknelių nelabai mėgstu. Mano vyrui vestuvės taip pat nebuvo labai svarbios. Tačiau po 5 metų draugystės pirmosios mintys apie vestuves kilo man“, – 15min sakė moteris.
Ir pagaliau po ilgų metų draugystės pora nusprendė, kad šis pavasaris bus tinkamiausias laikas vienas kitam prisiekti amžiną meilę. Tačiau, kokia šventė be mergvakario. Jį Kristina kartu su draugėmis atšventė praeitą savaitgalį. Kaip pati sako, turėjo ramų ir labai jaukų vakarėlį.
„Mano ir Vytauto draugai mus labai gerai pažįsta, todėl ko tikėjomės, tai ir gavome. Mano mergvakaris buvo labai ramus, šventėme gražioje sodyboje ant ežero kranto. Esu minimalistė, estetė, todėl draugės išrinko puikią vietą. Žaidėme žaidimus, turėjome fotosesiją, kalbėjome ir gerai leidome laiką. O vyrai pramogavo aktyviau – važiavo į sodybą, nuogi ėjo į pirtį, žaidė žaidimus“, – juokėsi Kristina.
Vestuves planavo kelti užsienyje
Paklausta apie vestuvių ceremoniją, Kristina sako iš pradžių kartu su Vytautu planavusi jas kelti užsienyje – juos žavėjo saulėti kraštai ir galimybė tik dviese paminėti šią įsimintiną dieną. Tačiau ilgainiui pora suprato, kad būtų labai gaila palikti artimuosius, o ir šiokią tokią tradiciją – tėčio vedamą nuotaką prie altoriaus, užsienyje įgyvendinti būtų sudėtinga.
Kristinos Pišniukaitės ir Vytauto Šimkaus vestuvių akimirkos:
„Aš galiu pasidžiaugti ir pasakyti visoms būsimoms nuotakoms, kad pavasarį labai lengva viską planuoti, nereikia skubėti, galėjome viską užsakyti vos prieš savaitę. Užsakovai buvo laisvesni, atsidavę savo darbui, nepervargę. Mano būsimas vyras labai nemėgsta didelio dėmesio, todėl nekeliame ir didelių švenčių. Planavome, kad išvyksime – būsime tik dviese, kur nors prie jūros, kur šilta. Tai buvome pasakę ir tėvams, ir draugams. Visi buvo įsitikinę, kad mūsų vestuvių nešvęs.
Tačiau bėgant laikui, ryšys su draugais, šeima tampa stipresnis. Kai pradėjome planuoti vestuves, supratau, kad tėtis manęs užsienyje negalės atvesti prie altoriaus. Apsiverkiau, labai norėjau tos akimirkos, artimųjų žmonių. Pagalvojau, kad reikia švęsti Lietuvoje, tačiau Vytautas nebuvo labai sužavėtas šia idėja, nes galvojo, jog išvažiuosime. Visgi radome kompromisą – mūsų vestuvių pagrindas yra kelionė į Balį, išskrendame kitą dieną po jų. Dėl šios priežasties šventė yra labai minimali, ne puota su muzikantais, o paprasta vakarienė“, – 15min pasakojo Kristina.
Iš pradžių pora galvojo tuoktis Žvėryno rajone esančioje bažnyčioje, tačiau, anot K.Pišniukaitės, jie nėra tikintys, todėl pasirinko santuoką įteisinti Vilniaus rotušėje.
„Pakalbėję su kunigu, supratome, kad nenorime santuokos grįstos melu. Mūsų šeimoje religija neužima daug vietos, todėl nusprendėme, kad liksime sąžiningi patys prieš save. Norėjome, kad metrikacijos darbuotojai atvažiuotų ir mus sutuoktų kokioje nors vietoje, tačiau jie atvyksta tik į uždarą erdvę. Tuomet sugalvojome, kad vestuvės bus rotušėje“, – apie ceremonijos vietos pasirinkimą pasakojo moteris.
Kadangi Kristina ir Vytautas labai mėgsta gamtą, pora sakė nusprendusi po ceremonijos vykti į „Panamos“ šiltnamį, kuriame atmosferai jaukumo suteiks nuostabūs žibintai, augalai, o svečius džiugins skanus maistas.
„Dėl šventės vietos aš iš karto žinojau, tik vienintelis niuansas – ten negalėjome sukviesti daug žmonių, tačiau stengėmės orientuotis į aplinką, kuri kurtų jaukumą ir emociją. Pasirinkome „Panamos“ šiltnamį“, – teigė K.Pišniukaitė.
Nuotaka 15min sakė, kad vestuvių šventės vieta šiek tiek įpareigojo, todėl buvo pakviesti 35 svečiai. Tiesa, nors muzikantų ir pirmo šokio pora savo šventėje atsisakė, visgi 12 valandos akcento jie nepamiršo. Kaip tikri romantikai, Kristina ir Vytautas vienas kitam perskaitys romantiškus, ranka rašytus laiškus.
„Mes daug dalykų atsisakėme ir dėl ekologijos, todėl nusprendėme, kad 12 valandą turėsime romantišką akimirką, kai paskaitysime vienas kitam parašytus laiškus. Tada planuoju pasakyti, kad nusprendėme pabūti šiek tiek savanaudžiais ir padarėme šventę tokią, kokios norėjome mes – nesilaikėme jokių tradicijų, stereotipų. Jei mano vyrui reikėtų šokti šokį, jis nebūtų laimingas, todėl atsisakėme visko, kas mums keltų negatyvius jausmus“, – atvirai pasakojo moteris.
Prieš vestuves jaudulio išvengti nepavyko
Nors pora planavo mažą šventę, visgi jaudulio išvengti nepavyko. Artėjant gražiausiai judviejų dienai, Kristina pasakojo pradėjusi sapnuoti savo vestuves.
„Iš pradžių visiškai nesijaudinau, galvojau, kad net ir per vestuves to nebus. Bet prieš porą savaičių organizmas jau pats pajautė, kad artėja svarbi diena. Viskas prasidėjo nuo sapnų. Su vyru kiekvieną naktį sapnuodavome vestuves. Vienas dalykas dėl ko nejaučiau jaudulio – mano būsimas vyras, jokių abejonių dėl jo jau seniai nėra. Teko išgyventi ir sveikatos problemas, ir mano veiklos pradžią, todėl dabar jau 100 procentų žinau, kad vyras tikrai bus šalia“, – užtikrintai kalbėjo Kristina.
Netikėtumai ruošiantis šventei
Visgi nei vienos vestuvės neapsieina be netikėtumų, jų teko patirti ir tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ įkūrėjai. Būsima nuotaka, prieš vestuves nuvykusi pas siuvėją, pamatė per daug patrumpintą suknelę. Tačiau, anot Kristinos, ji yra ramiai į visas stresą keliančias situacijas reaguojanti moteris, todėl šis netikėtumas jos labai nesuerzino.
„Buvo ir kurioziškų situacijų. Mano suknelė buvo šiek tiek per ilga, todėl siuvėja ją patrumpino, tačiau per daug. Visgi tai nebuvo labai nemalonus nutikimas. Siuvėjai labai pasisekė, kad aš nesu dėl visko panikuojanti nuotaka, todėl ramiai išsiaiškinome“, – juokėsi Kristina.
Tradicinėse vestuvėse – tradicinė ir apranga. Nuotaka nusprendė puoštis balta suknele, o būsimas vyras – juodu kostiumu.
„Mano suknelė tradicinė – balta, tiek mūsų įvaizdyje, tiek dekore vyrauja minimalizmas. Jei aš į vestuves ateičiau pasipuošusi blizgučiais ir raukiniais, turbūt niekas manęs nesuprastų. Aš noriu atrodyti gražiai, bet noriu išlikti savimi, nedaryti kažko kardinaliai kitokio. Stengiamės atrodyti taip, kad po 20 metų žiūrint nuotraukas nebūtų gėda“, – pasakojo tinklaraščio autorė.
Paklausta apie vestuvinius žiedus, Kristina 15min teigė su vyru išsirinkusi skirtingus, jų santuoką įprasminusius aksesuarus: „Mano būsimas vyras norėjo, kad žiedų dizainas būtų vienodas, tačiau man nepatiko jo siūlytas variantas, o jam mano. Bendro varianto neatradome, todėl nutarėme, kad jie bus skirtingi. Juk ne žieduose slypi šeimyninė laimė, todėl juos išsirinkome kiekvienas sau. Jie abu yra geltono aukso – Vytauto šlifuotas, o mano iš mažų deimantų, plonas.“
Šios gražios poros gyvenime kol kas truks tik atžalų. Po vestuvių Šimkienės pavardę planuojanti pasirinkti Kristina sako kartu su Vytautu svajojanti apie vieną vaiką. Nors ką gali žinoti, galbūt ateityje jie sulauks ir visos futbolo komandos.
„Gandrai yra sekantis žingsnis, konkrečių planų neturime, tačiau tai būtų labai džiaugsminga žinia. Mano vyras anksčiau žaidė futbolą, tai sakydavo, kad norėtų visos futbolo komandos, bet dabar svarstome apie vieną, ne daugiau dviejų. Yra toks skaičiavimas dėl dvynukų, todėl tikimės, kad pavyks vienu šūviu nušauti du zuikius“, – šypsojosi Kristina.
