„Mes susituokėme Vasario 16 dieną Tailande ir taip paminėjom Lietuvos gimtadienį. Liudmila ir Rolandas!“ Tokios žinutės neseniai sulaukė Žmonės.lt ir pasidomėjo, kokia šios poros meilės istorija.
Šiandien Liudmila Sevbo gyvena it pasakoje: ką tik grįžo iš tolimos egzotiškos kelionės, sukūrė šeimą, yra mylinti ir mylima – tikra idilė.
Apie tokią pasaką ji ilgai svajojo. Kai svajonė pamažu ėmė virsti realybe, L.Sevbo buvo 37-eri, ji buvo išsiskyrusi su pirmuoju vyru, namuose laukė trys vaikai.
„Išsiskyrusi su pirmu vyru ieškojau laimės. Likau viena, o esu dar jauna, taigi tikėjau, kad galiu būti laiminga. Taip ir atsitiko... Rolandas pamatė mane tiesiog gatvėje. Ant mano automobilio jis paliko raštelį – atvirutę... Parašė, kad jį sužavėjau ir tikisi, jog parašysiu jam“, – Žmonės.lt pasakoja L.Sevbo.
Ji Rolandui Šulskiui (37) ir parašė. Jiedu susitiko. O toliau... „Viskas ėjosi labai greitai. Netrukus su vaikais apsigyvenau pas jį. Vaikai Rolandą labai gerai priėmė, netruko priimti į šeimą. Visad sakau, kad jis neturi būti mano vaikams tėvas. Jų santykiai labai draugiški, Rolandas padeda man jais rūpintis. Bet vaikai turi savo tėvą“, – sako L.Sevbo.
Taip Liudmila ir Rolandas gyveno dvejus metus, kai atėjo metas santykiuose žengti dar vieną žingsnį. Liudmilos ranką papuošė sužadėtuvių žiedas.
„Piršlybos buvo labai netikėtos. Vakare sėdėjau prie televizoriaus, kai jis man atnešė bokalą šampano. Tiesiog, be jokios progos. Nemačiau, kad jame kažkas yra, – išgėriau ir viskas. Tik vėliau, dugne, pamačiau žiedelį. Rolandas pasipiršo man rugpjūtį, kartu tada buvome jau dvejus metus“, – šypsosi ji.
Tada pora ėmėsi planuoti vestuves. Jas atšokti sumąstė ne ką mažiau originaliai.
„Mano vyras labai norėjo susituokti vasarą, tačiau pati esu vestuvių fotografė, taigi šiuo sezonu darbo yra tiek, kad mūsų vestuvėms tiesiog nėra laiko. Negaliu leisti sau tokios prabangos... Todėl pati pasiūliau jam skristi į Tailandą ir pasidaryti gražią šventę ten, o vėliau santuoką įforminti Vilniaus Santuokų rūmuose. Kadangi pati sukuosi vestuvių versle, seniai supratau, kad savo šventės Lietuvoje tiesiog nematau“, – sakė L.Sevbo.
Kaip tarė, taip padarė. Kartu su vyru kreipėsi į vestuvių planuotojus, kurie netruko pasirūpinti, kad Tailande įsimylėjėliai būtų sutikti svetingai.
„Norint susituokti Tailande, į šalį reikia atvykti likus bent trims dienoms iki ceremonijos. Atvykome vasario 11-ąją, susitikome su vestuvių koordinatoriais, apsitarėme, ir vasario 14-ąją vyko mūsų šventė“, – pasakoja Liudmila.
Tokią datą šventei pasirinko neatsitiktinai: vasario 14-ąją šventė ne tik savo vestuves, bet ir Valentino dieną, taip pat tądien – Liudmilos gimtadienis. Šįmet jai suėjo 40. Maža to, kaip tik tuo metu Tailande minimi ir Naujieji metai.
Liudmilos ir Rolando vestuvės vyko vienoje Tailando saloje. Jų liudininkais tapo keturi kartu su pora atostogauti išvykę draugai, tuo tarpu Liudmilos vaikai su tėčiu pasiliko Lietuvoje.
„Kiekvieną savo jubiliejų švenčiu užsienyje. 30-metį sutikau Egipte, 35-metį – Tenerifėje, taigi 40-mečio draugai jau nekantriai laukė. Jiems buvo staigmena, kad švęsime ne tik gimtadienį, bet dar ir vestuves“, – juokiasi ji.
Kaip atrodė poros vestuvių diena? „Ryte vykome į vienuolyną, ten mūsų sąjungą palaimino vienuoliai. Tada keliavome į kitą salą, kur vyko ceremonija, – prisimena ji. – Nesvarbu, kiek tau metų, prieš vestuves vis tiek jaudiniesi. Nors man ši santuoka antroji, šįkart jaudinausi net labiau. Viskas buvo kaip sapnas... Tikras rojus. Pasipuošiau gražia, vasariška suknele... Vyras laukė manęs ant jūros kranto, prie altoriaus. Kai suskambo muzika ir ėjau pas jį, abu susigraudinome. Buvo labai gražu, romantiška.“
Nusišluostę ašaras ir ištarę vienas kitam „taip“, jaunavedžiai patraukė švęsti.
„Šventę iškėlėme žuvies restorane, žinoma, buvome su visais kartu atkeliavusiais draugais. O kitą rytą pradėjome naują gyvenimą... Iškart atsidūrėme „medaus mėnesyje“. Leidomės į kelionę po Tailando salas. Labai daug pamatėme – ir beždžiones, ir krokodilų šou, ir ant dramblių jojome... Grįžome įdegę, laimingi“, – džiaugiasi L.Sevbo.
Atostogų metu jie paminėjo ir dar vieną šventę: „Visą laiką, kurį praleidome viešbutyje, mūsų balkone kabėjo Lietuvos vėliava, kad visi žinotų, iš kur esame. Vėliavos prisireikė ir Vasario 16-ąją. Tądien vyras ją pakabino prie baseino, visaip prifotografavome, patys simboliškai prie jos pozavome.“
O grįžę į Lietuvą Liudmila ir Rolandas susituokė dar kartą: vasario 26-ąją pasirašė dokumentus Santuokų rūmuose. Vestuves atšventė dar kartą: kartu su 80 svečių puotavo vienoje Vilniaus kavinių.
