Toks įspūdis, kad kai prieš kelerius metus ištekėjote, tapote tylesnė, švelnesnė, nuolankesnė. Teisybė? Gal pasikeitė požiūris į daugelį dalykų?
Ačiū už komplimentą, bet kyla klausimas, kaip tai pastebėjote? Manau, kad mano pasikeitimus gali įvertinti tik artimiausi žmonės, o kitiems galiu pasirodyti ir pikta, ir linksma, ir bjauri, ir miela, tai priklauso nuo situacijos ir nuotaikos. Negaliu visada visiems šypsotis... Taip, pasikeitė mano požiūris į kai kuriuos dalykus, pasikeitė vertybės, juk atėjo branda.
Reikėjo kantrybės taikantis vienam prie kito?
Kai susitinka du brandūs žmonės, kurie, šiaip ar taip, jau yra susidėlioję savo gyvenimus, prisitaikymas neišvengiamas. Sugyvenimo pamoka – tai daug ir apie viską kalbėtis, ieškoti kompromisų.
Ar kada nors kildavo moterims pažįstamas noras vadovauti savo vyrui, reguliuoti ir kontroliuoti jo gyvenimą?
Kontroliuoti ir vadovauti? Kodėl turėčiau ir norėčiau tai daryti? Man net nepatiktų toks vyras, kuris šoktų pagal mano dūdelę. Du suaugę žmones gali susitarti, o kontrolė – tai nepasitikėjimas ir nepagarba.
Kai buvote „Lietuvos balso“ mokytoja, rinkdamasi mokinius nuolat tardavotės su Viliumi, jūsų – bendras telefonas ir elektroninis paštas. Esate iš tų moterų, kurioms vyras – geriausias draugas, nuo kurio nė vienos paslapties nėra?
Mes ne tik gyvename, bet ir dirbame kartu, esame vienos profesijos atstovai, tad natūralu, kad tariuosi su juo visais klausimais, ir natūralu, kad mūsų telefono numeris tas pats. Nemanau, kad šeimoje turi būti paslapčių.
Visą Dovilės Štuikienė s interviu su Violeta Tarasoviene skaitykite naujausiame, vasario mėnesio žurnale „Laima“.
