Tokį slaptojo agento įvaizdį mums neabejotinai padėjo susikurti filmai apie garsiausią visų laikų šnipą – Džeimsą Bondą. Pasaulis labai pasikeitė po to, kai agentas 007 kino ekranuose pasirodė pirmą kartą, tačiau jo nuotykiai vis dar jaudina, pats slaptasis agentas niekada nesensta ir nuolat turi darbo…
Ar Džeimso Bondo istorija atspindi tikrąjį slaptųjų agentų gyvenimą? Ar jis iš tiesų toks užburiantis kaip kine? Tai aiškėti pradės nuo lapkričio 5 dienos per „Viasat History“ rodomoje laidoje „Visiškai slaptai. Šnipinėjimo istorija“.
Niekas nepaneigs, kad tikrieji slaptųjų tarnybų vadovai kontroliuoja milžiniškus šnipinėjimo tinklus, o slaptieji agentai neretai keičia istoriją. Vieniems šnipai – didvyriai, kitiems – išdavikai. Vienus šnipinėti skatina idealizmas, kitus – nuotykių troškimas, godulys, šantažas ar net meilė. Net ir šiais, pažangių technologijų laikais pats puikiausias ir naujausias šnipinėjimo prietaisas negali atstoti slaptojo agento…
Praeitais metais sukurtas trijų dalių dokumentinis serialas „Visiškai slaptai. Šnipinėjimo istorija“ pasakoja pastarųjų 100 metų šnipinėjimo istoriją. Du pasauliniai karai, valstybių pasidalijimas į ideologinius blokus ir ginklavimosi varžybos XX amžių pavertė šnipinėjimo aukso amžiumi.
Tačiau ir pasibaigus Šaltajam karui slaptieji agentai neliko be darbo. Ekonominis ir pramoninis šnipinėjimas, naujieji politiniai konfliktai ir teroristų išpuoliai - XXI amžiuje slaptųjų tarnybų veiklos sritis dar labiau išsiplėtė.
Aukšti slaptųjų tarnybų pareigūnai, geriausi slaptieji agentai, ekspertai ir istorikai atskleidžia šokiruojančias šnipinėjimo paslaptis. Dokumentiniame filme gausu retų archyvinių kadrų, ištraukų iš vaidybinių filmų ir pokalbių su slapčiausiais ir geriausiais agentais.
Filme pasakojama ir apie ekscentriškas, garsias istorines asmenybes: Matą Hari, Džeimso Bondo prototipą Richardą Sorge’ą, garsųjį Kimą Philby’į ir paslaptingąjį Dmitrijų Poliakovą.
Pastarasis atskleidus tapatybę 1963 m. pabėgo į Maskvą, ten gyveno iki pat mirties (1988m.).
