Ekspertai tvirtina, jog ankstyvieji šiuolaikiniai žmonės ir neantertaliečiai susikryžmino maždaug prieš 50 000 ir 100 000 metų, tuomet kai pirmieji protingojo žmogaus būriai patraukė iš Afrikos. Todėl žmonės savo DNR turi nuo vieno iki keturių procentų neantertaliečių DNR, rašo telegraph.co.uk.
Tikima, jog kai pirmieji šiuolaikiniai žmonės pasiekė Vidurinius Rytus, jie susidūrė su neandertaliečių grupėmis, su kuriomis ir susimaišė. Dvi gyventojų rūšys Europoje ir Azijoje egzistavo kartu, kol maždaug prieš 30 000 metų visiškai nedingo neandertaliečiai.
Tokia išvada buvo padaryta tuomet, kai buvo pradėta ieškoti neantertaliečių genomos, kadangi tai padėtų išspręsti ilgus debetus dėl kryžminimosi atskirų žmogaus genealogijos medžio šakų.
Profesorius Svante Paabo iš Leipcigo Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto teigė, jog visi žmonės Europoje turi „urvinio žmogaus biologiją“.
Jis pridūrė, jog Afrikos žmonės nekontaktavo su neandertaliečiais, bet galbūt kryžminosi su kita nežinoma žmogaus subrūšimi.
