Šį trečiadienį savo 36-ąjį gimtadienį V.Tarasovienė atšventė nedideliame giminių ir draugų būrelyje.
„Visi, kurie buvo namie mane pasveikino iš ankstaus ryto, jau ir žinučių krūvą gavau. Gavau ir dovanų, ir daug bučkių“, – patikino moteris. Violeta pripažįsta pastaruoju metu savo gimimo dienų beveik nebešvenčianti, nes yra kitų, svarbesnių datų kaip vestuvės, dukrelių krikštynos, vestuvių metinės.
Poilsiu su sutuoktiniu Viliumi ir dukrelėmis Gabriele ir Elinga pajūryje visą vasarą besimėgavusi dainininkė šįkart ketino gimtadienį besibaigiant savaitei su draugais pažymėti prie jūros, tačiau dėl nepalankaus oro tokių planų atsisakė.
– Kaip leidžiate šią vasarą? Tai Jums įtemptas ar ramesnis metas?
– Normalus metas – nei ramesnis, nei įtemptas, kaip dirbome praėjusiais metais, taip dirbame ir šiais. Laidos „2 minutės šlovės“ filmavimai prasidėjo tik praėjusią savaitę, tad šią vasarą didžiąją laiko dalį sudarė laisvalaikis. Mes gyvename pajūryje, todėl laiką leidome labai paprastai: ant dviratukų ir – prie jūros, pabūnam porą valandėlių iki pietų, tada namo ir vakare vėl prie jūros, dar kartą nusimaudome.
– Kaip jaučiatės būdama „komisijos karaliene“, kaip Jus vadina laidos „2 minutės šlovės“ komisijos nariai? Visas vyrų dėmesys laidos metu tenka Jums...
– Taip mane vadina iš humoristinės pusės. Aš nesijaučiu nei karaliene, nei pagerbta tarp vyrų ir aš labai noriu, kad man laidoje skirtų kuo mažiau dėmesio.
– Ar jus vis dar erzina, kai komisijos narys Algis Ramanauskas Jus pavadina mergautine pavarde?
– Jis to jau kuris laikas nedaro – matyt suprato, kad aš esu Tarasovienė.
Visų pirma tai atima daug laiko, o antra – viskas Lietuvoje yra iškreipiama, pateikiama negatyviai, per seksualumą, lovos prizmę. Aš nenoriu, kad mane su šokių partneriu guldytų į vieną lovą.
– Ar būdama komisijos nare pastebėjote, kad Lietuvoje yra daug tikrų talentų?
– Aš manau, kad Lietuvoje tikrų talentų nedaug, arba jie nedrįsta ateiti į laidą ar jau kur kitur yra save realizavę. Lietuva, visų pirma, nėra didelė šalis, kad čia būtų apstu talentų. Dauguma mūsų talentų yra dainuojantys.
– Lietuviai – šokanti ar dainuojanti tauta?
– Iki šiol maniau, kad dainuojanti, nes visi mūsų šalyje yra dainininkai ir muzikos kritikai, tačiau neseniai pastebėjau, kad Lietuvoje yra daug šokėjų. Šalyje šokių projektai sulaukia didžiulio susidomėjimo, šokių mokyklų salės lūžta nuo norinčių išmokti šokti. Lietuva pasidarė ir šokėjų šalis.
– Ar laidos „2 minutės šlovės“ metu išvydote tokį dalyvį, kuris jus būtų pribloškęs?
– Taip, tokių buvo. Mane labiausiai nustebino akrobatas Kiros Hadgu, nors man į jį žiūrint skauda. Kiros – neeilinių gabumų žmogus. Man taip pat patiko perkusininkas Tomas Dobrovolskis, grojęs įvairiausiais instrumentais ir medžiagomis – stiklu, popieriumi. Galbūt tokie pasirodymai yra populiarūs užsienyje, bet aš to nežinau ir Tomo muzika man paliko didžiulį įspūdį. Laidų metu pasirodė ir keli labai neblogi jaunų šokėjų kolektyvai. Buvo smagu matyti, kad jaunimas nesitrina pakampėmis, o dirba su dideliu užsidegimu ir noru.
– Lietuvoje vis labiau plinta šokių virusas. Gal ir Jūs pati sulaukėte televizijų kvietimų išbandyti savo jėgas šokių projektuose?
– Sulaukiu, ir ne vienerius metus. Kviečia dalyvauti tiek mane, tiek Vilių, tiek mus abu kartu. Bet kas iš to...
– O kodėl šokių projektai Jūsų nedomina?
– Visų pirma tai atima daug laiko, o antra – viskas Lietuvoje yra iškreipiama, pateikiama negatyviai, per seksualumą, lovos prizmę. Aš nenoriu, kad mane su šokių partneriu guldytų į vieną lovą. O tai yra daroma: ne kartą girdėjau tokių komisijos narių, pavyzdžiui, Jurijaus Smorigino pasisakymų. Aš įsivaizduoju, kaip tokius žodžius buvo nemalonu girdėti šokėjams ir aš galiu įsivaizduoti, kaip tai nemalonu būtų išgirsti man ir mano artimiems žmonėms, kaip tai mus paveiktų. Aš nenoriu visame tame „šou“ dalyvauti. Jeigu būtų kuriamas normalus šokių projektas su normaliais teisėjais, normaliu požiūriu į viską, aš mielai jame sudalyvaučiau.
 |
| Violeta Tarasovienė |
– Galbūt po pernai vykusio projekto „Rožių kerai“ Jūs ėmėte atsargiau vertinti siūlymus dalyvauti televizijos laidose? Tąkart laida Jums paliko ne itin malonių įspūdžių...
– Man apie tą laidą buvo pasakojama kitaip, nei buvo iš tikrųjų ir aš ją įsivaizdavau visai kitokiomis spalvomis. Esu mačiusi šios laidos lenkišką variantą, kuriame dalyvavo tik moterys, todėl tikėjausi visai ko kito. Aš suprantu ir pačią laidos prodiuserę, kuri tiesiog negalėjo suvaldyti mūsų vyrų liežuvių – jie turbūt nesijautė, kad daro ką nors bloga ir prieš filmavimo kamerą jie jautėsi labai vyriški. Viskas baigta ir pamiršta. Ir ačiū dievui...
– Ne itin ilgai užsibuvote metų pradžioje vykusiame projekte „Žvaigždžių duetai“. Kalbama, kad tikroji jūsų dueto pasitraukimo priežastis – ne partnerio, aktoriaus Gintaro Mikalausko trauma, bet jūsų tarpusavio nesutarimai...
– Nesutarimų, vienokių ar kitokių, pasitaiko tarpo visų – netgi dėl to, kad tą patį dalyką žmonės mato skirtingai. Tačiau tikroji mūsų pasitraukimo iš laidos priežastis buvo Mikalausko trauma: žmogus negalėjo net atsistoti ir jį reikėjo išvesti iš salės.
– Viename interviu esate sakiusi, kad neįsivaizduojate kitokio darbo, nei darbo kartu su savo vyru Viliumi, kad būti kartu jums neatsibosta. Ar neatsiranda trinties dėl ilgo buvimo kartu ir scenoje, ir namie?
– Ta trintis dar neįvyko. Labai smagu trintis vienam šalia kito (juokiasi). Nejaučiu nei ten, nei ten diskomforto, ar noro pabūti vienai, atsiskirti, išvažiuoti. Nesutarimų pasitaiko tarp visų porų, nėra namų be dūmų. Koncertuose mes atliekame ir duetus, ir savo solines dainas, todėl erdvės pasireikšti užtenka ir Viliui, ir man.
Tegu Lietuva pirmiausiai sutvarko savo įstatymų sistemą, tegu nurimsta visos raganų medžioklės, stabilizuojasi padėtis Lietuvoje, tai tada pagalvosiu apie gimdymą.
– Tuomet galbūt neįsivaizduojate ilgesnių savo ir Viliaus išsiskyrimų? Ar būtų sunku juos ištverti?
– Taip aišku. Mums net nekyla mintis, kad galėtume kur nors važiuoti atskirai.
– Esate kilusi iš Vilniaus, bet pastaruoju metu gyvenate Klaipėdoje. Ar širdyje esate labiau vilnietė ar klaipėdietė?
– Širdyje aš esu vilnietė, bet dabar mano širdis Klaipėdoje. Taigi dabar visu šimtu procentų esu klaipėdietė, nebent koks nors procentėlis likęs vilnietės – pasiilgstu Vilniaus, nes ten gyvena mano tėvai, ten praėjo mano visa vaikystė ir paauglystė.
– Kuo Klaipėda Jus žavi?
– Klaipėda žavi, kad ten ne tiek daug žmonių, ne tiek daug automobilių spūsčių, kad ten yra ramybė ir galima pailsėti, nuvažiuoti prie jūros ir atsipalaiduoti. Tai ramesnis, mažesnis miestas nei Vilnius ir žavi vien tuo. Išėjusi pasivaikščioti po centrą nesutinku daug žmonių, o Vilniuje iki centro reikia važiuoti, nes gauti butą jame kainuotų velniškai daug.
– Nuolat kursuojate maršruto Vilnius-Klaipėda. Ar nevargina, neįkyri tolimos kelionės po Lietuvą?
– Toks jau mūsų darbas. Kelionė vargina, jei ji trunka devynias valandas, o čia – išvažiavai ir jau vietoje. Jeigu nėra mokslo metų laikas, su mumis visada važiuoja vyresnėlė dukra, jei mokslo metų – jaunesnioji, o kita tuo metu mokosi. Vilniuje ir Klaipėdoje gyvena močiutės, todėl tokiais atvejais mums labai pagelbsti.
– Žiniasklaidoje karts nuo karto pasirodo publikacijų apie Jūsų tariamus nėštumus, tačiau gandai vis nepasitvirtina. Ar Jūs pati turite minčių apie trečiąjį vaikelį?
– Minčių? Kad žinokite dar gal ne. Tegu Lietuva pirmiausiai sutvarko savo įstatymų sistemą, tegu nurimsta visos raganų medžioklės, stabilizuojasi padėtis Lietuvoje, tai tada pagalvosiu apie gimdymą. Kas keturi metai keičiasi įstatymai – tai yra didžiausias absurdas. Daug žmonių emigruoja – greit Lietuvoje liks tik pensininkai ir vaikai, kurių tėvai dirba užsienyje ir siunčia jiems pinigus. Įdomu, kaip tada valdžia surinks biudžetą, jeigu dabar vos surenka.
 |
| Violeta Tarasovienė su dukrele Gabriele |
– Kas pora metų pasirodydavo Jūsų muzikos albumai. 2010-ieji eina į pabaigą. Galbūt jie pateiks staigmeną Jūsų gerbėjams?
– Albumas turi būti lauktas ir kurtas, o ne kokia nors staigmena. Mes link to judame, įrašinėjame, jau yra sukurtos penkios naujos dainos. Kitas mano albumas bus duetų albumas su Viliumi. Kada pasirodys? Nėra aišku, nes mes neskubiname įvykių.
– Įrašinėdama paskutinį albumą laikėtės nuostatos „esu laiminga, todėl apie tai ir dainuoju“. Tikriausiai ir naujasis albumas yra kuriamas su ta pačia mintimi?
– Taip, nes niekas mano gyvenime nepasikeitė, esu laiminga, su Viliumi tęsiu muzikinę karjerą – viskas po senovei (šypsosi).
