Nors laida bus rodoma tik rudenį, jau renkate dėl išorės pokyčių bet kam pasiryžusius žmones?
Rezultatas yra ne pati operacija, o tai, kaip žmogus pasikeitė ją atlikus, todėl po jos turi praeiti šiek tiek laiko. Dalis pretendentų netinkami šiam projektui vien dėl to, kad mes nespėsime padaryti, ko jiems reikėtų, jog tie pokyčiai būtų akivaizdūs. Projekte pareiškė norą dalyvauti apie tris tūkstančius žmonių. Tiek sutinkančių operuotis, būti rodomų per televiziją! Tarp kitko, dauguma ateina ne tiek dėl plastinės chirurgijos, kiek dėl bėdų su dantimis. Pasirodo, tai baisi, paslėpta problema.
Jūsų veidas jau šmėžuoja televizijos anonsuose. Pajutote padidėjusį dėmesį?
Man tai nebuvo didelis smūgis, nes gyvenu su Kristina. Nesu visiškai nežinomas (juokiasi). Svarstau, kad jei mes tą televizijos projektą kursime su protu, jei tai, ką jame darysime, mums pavyks parodyti ne kaip sekso chirurgiją, kai mergina nori didesnio biusto ar vyras ilgesnio savo pasididžiavimo, tuomet plastinę chirurgiją reabilituosime – misija bus pavykusi. O kol kas visuomenės akyse esame krūtų didintojai.
Tačiau įvairios krūtų operacijos – visgi populiariausios...
Mūsų duona kasdieninė – nosių korekcijos, pilvų taisymas po gimdymo, riebalų sankaupų šalinimas, na, ir, aišku, krūtų didinimas. Taip, tai viena iš populiariausių operacijų. Lietuva priklauso Vakarų Europai ir jos kultūrai, o ten susiformavusi nuomonė, kad gražiausios krūtys – vadinamo C dydžio. Ir moterys, pasidavusios tai įtakai, dažniausiai nori būtent tokio dydžio krūtų. Tačiau turime pacienčių iš Danijos, Anglijos, kurios jau perėjusios C dydžio krūtų vajų. Kad nereikėtų operuotis trečią kartą, jos iš sykio prašo gerokai didesnių implantų. Gerai, jei tai įmanoma anatomiškai – jei moters krūtinė plati ir yra kur juos įdėti.
Viena iš dažniausiai vyrus kamuojančių problemų – užkritę vokai. Man labai patiko vieno paciento motyvas juos pakelti: keliuose stovintys radarai jį vis „nufotografuodavo“ viršijantį greitį, o policininkai pradėjo tyčiotis, kad tose nuotraukose – ne jis, o kažkoks senis...
Moterys – savotiškos. Nors operuoju daugiausia jas, bet iki galo jų, matyt, niekada neperprasiu. Nė vienas vyras jų nesupras.
Ar pacientai ateina pas vedybų planuotojos, muzikantų prodiuserės Kristinos Kaikarienės vyrą?
Kartais ta tema su kolegomis pasišpilkuojame. Manau, kad Kristina man pacientų ir prideda, ir atima. Gal daugiau prideda... Tačiau tikiu, kad kai kurie neina pas mane vien dėl to, jog esu jos vyras. Moterys – savotiškos. Nors operuoju daugiausia jas, bet iki galo jų, matyt, niekada neperprasiu. Nė vienas vyras jų nesupras. Jų norai dėl operacijų – tas pats kaip, tarkim, įgeidžiai dėl šukuosenos pakyčių: nori banguotų, nes tavo tiesūs. Jos visada ko nors nori!
Tenka gražinti žvaigždes?
Jei taip vadinsime televizijos realybės šou dalyvius, taip, tokių keletas buvo. Iš užsieniečių – danė ir dvi švedės. Joms atlikome tipiškiausias žvaigždžių operacijas – krūtų pakėlimo, didinimo. Esu operavęs ir per televiziją rodomų lietuvių. Tačiau kadangi pats gyvenu su lietuviška žvaigžde, bet ji man tokia nėra, tai ir į kitas žiūriu kaip į paprastus žmones.
Ar yra tobulos išvaizdos žmonių?
Tai – subjektyvu. Čia nėra etalonų. Aišku, visuomenė susiformuoja nuomonę, kas gražu, o kas ne. Mėgstu pasakoti, kaip kartą tėvai pas mane atvedė berniuką labai didelėmis ir atlėpusiomis ausimis. Paprastai stengiuosi pacientams neįteigti, ką jiems reikėtų taisyti, bet tada pamaniau, kad to vaiko problema – akivaizdi. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad jis pas mane – dėl ant mažojo rankos pirštelio esančio nežymaus randelio...
Man ne kartą teko pacientams pasakyti „ne“. Tarkim, ateina nešinas nuotrauka ir sako, kad norėtų tokios pat, kaip žmogaus joje, nosies. Nosį galima pakoreguoti, bet padaryti naujos – neįmanoma. Kai kurie chirurgai, nenorėdami operuoti, pasako labai didelę kainą, aš atsisakau argumentuodamas, kad man gražu taip, kaip yra.
Kaip atsipalaiduojate nuo kasdienės operacinėje patiriamos įtampos?
Tikrai nuolatinis stresas, bet žilų plaukų turiu tiktai kokius tris. Bičiulis Romas, kai susėdame pavakaroti, visada manęs klausia, ar juos dažau (juokiasi). Tačiau mano kūno masės indeksas taip pat niekaip nedidėja. Viskas susiveda į gydytojo darbą...
Pailsiu namuose. Ten turiu akvariumą, katę, du šunis. Turiu penkiolikmetę devintos klasės mokinę Kristę, kuri aštuntą vakaro grįžusiam po darbų liepia sėsti prie jos geometrijos. Turiu namuose ką veikti, man tai patinka, atpalaiduoja.
Turėtų gelbėti humoro jausmas. Žmona sako, kad jūsiškis – tobulas...
Nesiskundžiu. Kartais medikų humoras būna labai sarkastiškas, specifinis. Kai su kolegomis tarpusavyje pasakojame anekdotus, daugelis jų būna iš sunkiosios artilerijos serijos... Manau, kad mūsų darbe svarbiausia – tolerancija. Dirbant chirurgu, bendraujant su moterimis jos reikia daug. Labai išsunkia kalbos. Pavyzdžiui, net prieš krūtų koregavimo operaciją aš pacientei maždaug valandą aiškinu, kas kaip bus, kas jos laukia. Po to darbas operacinėje yra malonumas. „Išjungi“ save, nematai operuojamo žmogaus, jo kūno – tiesiog darai tai, ką iš tiesų moki. Ir jei gerai pavyksta, tai atstoja didžiausią padėką.
