Apie tėviškus rūpesčius LŽ atvirai pasakoja vyrai, kurie dėl skaudžių priežasčių patys augina vaikus. Aktorius Gintaras Mikalauskas, vienas prižiūrėjęs dukrą Augustą, galiausiai rado mylimą moterį. Dabar jis rūpinasi savo ir žmonos dukromis. Skandalingasis dainininkas Egidijus Dragūnas, auginantis sūnų Deividą, stengiasi būti rūpestingas tėvas. Renginių organizatorius ir atlikėjas Virgis Valuntonis - našlys. Vyras gyvena su 9 metų sūnumi Dovydu. „Labai jį myliu, sūnus – visas mano gyvenimas“, – sako Virgis.
Liko dviese su dukra
Aktorius, televizijos laidų ir renginių vedėjas Gintaras Mikalauskas tvirtina Tėvo dieną širdyje švenčiantis kasdien. „Juk viskas ant mano, tėvo, pečių, – šmaikštauja 49 metų vyras. – Mano rūpestis, ką valgysime, kur gyvensime, ką rengsimės, kaip leisime laisvalaikį.“ Su dukromis – 28-erių Jurga iš pirmosios santuokos ir 18-mete Augusta – vyrą sieja itin glaudus ryšys. Anot pašnekovo, merginoms fantazijos netrūksta, tad pirmąjį birželio sekmadienį jis būna apdovanotas ne tik gėlėmis, bet ir kokia nors miela smulkmenėle, sulaukia įvairių staigmenų. Gintaras prasitaria, kad jaunėlė kadaise jį sveikindavusi ne tik Tėvo, bet ir Motinos dienos proga (G.Mikalauskas, žmonai išvažiavus gyventi į JAV, daug metų augino ir rūpinosi Augusta vienas. Mergaitė nuo penkerių gyveno tik su tėvu). „Nenoriu leistis į smulkmenas, kodėl likome dviese. Taip jau nutiko, – pradeda pasakoti aktorius. – Esu išsaugojęs atviruką, kuriame dukra rašo: „Tėti, skamba gal ir kvailokai, bet sveikinu tave Mamos dienos proga.“ Toks Augustos poelgis manęs nestebino ir anaiptol neatrodė kvailas. Juk buvau jai ir mama, ir tėtis.“
Aktorius, televizijos laidų ir renginių vedėjas Gintaras Mikalauskas tvirtina Tėvo dieną širdyje švenčiantis kasdien.
Kas žinomam vyrui buvo sunkiausia, kai liko vienas su vaiku? „Atsakomybė, kurią prisiėmiau, – neslepia jis. – Privalėjau daug ko išmokti, pavyzdžiui, būti kantrus, pakoreguoti savo įpročius, reakciją. Nemenku iššūkiu man tapo ir kasų, kurios tuomet siekė dukters užpakaliuką, pynimas. Niekam neperleisdavau šio darbo, pats jo imdavausi.“ Gintaras ironiškai šypteli, kad normalioje, t. y. pilnoje, šeimoje susirgus vaikui, iš darbo grįžusiam vyrui pakanka drąsos ir įžūlumo paklausti žmonos - kodėl. „Kai Augusta susirgdavo, neturėdavau kam užduoti šio klausimo. Nebent sau. Ne kartą esu graužęsis dėl vaiko ligos, jautęs kaltę, jog kažką padariau negerai, kad taip atsitiko“, - prisimena aktorius.
Reikia žinoti, kur vaikai
Pašnekovas nesileidžia į svarstymus, koks šiandien būtų buvęs jo gyvenimas, jei viskas būtų susiklostę kitaip. „O kam? Situacijos, kurioje tada atsidūriau, nebepakeisi, – prasitaria jis ir iškart pasišaipo iš savo žodžių: – Dabar jau įsivaizduoju, kiek ir kokių pasipils komentarų, jei parašysi: „Atsidūriau tokioje situacijoje.“ To, kaip tada jaučiausi, niekam nepaaiškinsi. Kadaise norėjau tai padaryti, dabar – nebe. Ačiū Dievui, mudviem su Augusta viskas buvo ir yra gerai. Dukra sveika, laiminga, puikiai mokosi, dainuoja garsiajame Lietuvos vaikų ir jaunimo centro merginų chore „Kivi“, su kuriuo tarptautiniuose konkursuose net 11 kartų yra laimėjusi pirmąją vietą, bendrauja su mama, su giminėmis, puikiai sutaria su Jūrate (dabartine G.Mikalausko žmona – aut.) ir jos dukra Dovile. Ko dar galėčiau norėti? Kaip tėvas galiu tik džiaugtis. Tai ir darau.“
Ar Gintaras – geras tėtis, bandau provokuoti vyrą? Šis nepasiduoda. „Kiekvienas mūsų turime savo gerumo kriterijus, – teigia jis. – Stengiuosi būti geras. Man svarbu žinoti, kur yra mano vaikai, ar jiems viskas gerai. Tačiau tai nereiškia, kad varžau mergaičių laisvę. Jos dukroms tikrai netrūksta. Tėvai privalo būti vaikams draugai, patarėjai, o ne stabdžiai, kliūtys, kai šie susipažįsta su gyvenimu, renkasi savąjį kelią. Mano panos žino, kad į mane gali kreiptis bet kada ir bet kokiu klausimu. Joms visada rasiu laiko, padėsiu, kuo tik galėsiu. Štai anūkėlei (vyresniosios Gintaro atžalos Jurgos dukrai Izabelei – aut.), kuriai dabar dveji, reikėjo darželio. Pasinaudojau savo vardu, kad lengviau rastume vietą. Suveikė (nusijuokia)!“
Svarbus vyro amžius
Paklaustas, kaip supranta tėvo pareigas – juk daugelis vyrų mano, kad jiems pridera tik finansiškai išlaikyti šeimą ir retkarčiais pabendrauti su savo vaikais, – aktorius atsako klausimu. „Galima, dabar išsiplėsiu? – pasiteirauja jis. – Tai, ką vyrai galvoja, paprastai pasakote jūs, moterys. Kadaise viena žinoma žurnalistė, išgirdusi mano istoriją, leptelėjo: „Kaip jūs, vienas pats, auginate dukrą? Juk patinas savo vaiką sudrasko, geriausiu atveju palieka jį ir visiškai nesirūpina.“ Net pažįstami vyrai, seniai matyti bičiuliai stebėdavosi ir netikėdavo tuo, ką jiems pasakodavau. Tvirtindavo, kad „išsidirbinėju“, meluoju, esą taip nebūna. Būna. Visko šiame gyvenime būna. Klausi, kodėl viena vaikus auginanti moteris visuomenės požiūriu yra normalu, o vyras – jokiu būdu ne? Gal dėl to kalta mūsų tautos šeimos samprata? Juk nuo seno visiems kalama į galvas, kad vaikui svarbiausia – motina. Ji yra šeimos židinio saugotoja ir kurstytoja. O vyrui pridera būti tvirtam, stipriam, patikimam, kad už jo būtų galima slėptis ir šildytis tarsi už krosnies. Jei vaidmenų pasiskirstymą šeimoje suprastume kitaip, gal šiandien ir nereikėtų stebėtis tais vyrais, kurie vaikus augina vieni.“
Pasak Gintaro, kalbant apie tėvo pareigas labai svarbus vyro amžius. „Jaunas vyras galbūt ne visada suvokia, ką reiškia būti tėvu. O jei nesuvokia, vadinasi, nelabai ir išeina juo būti, – dėsto aktorius. – Jaunystėje man, ko gero, taip pat nepavyko to padaryti. Sakoma, kad vyrai – tarsi vaikai. Iš dalies tai tiesa, bet, manau, kiekvienas vyras anksčiau ar vėliau užauga ir subręsta. Juk sūnus ar dukra – lygiai tokia pati jo, kaip ir vaiką pagimdžiusios moters, tąsa, tas pats kūnas ir kraujas. Viskam ateina savas laikas. Mes, vyrai, nesame jau tokie prasti, kaip apie mus kalbama.“
Trys vyrų kartos
33 metų Egidijus Dragūnas – turbūt labiausiai Lietuvoje žinomas vienišas tėvas. Teismų istorija dėl sūnaus globos su motina Simona buvo itin skandalinga. Spaudos neliko nepastebėtas ir nelaimingas įvykis, kai vos dešimties mėnesių Deividas iškrito pro trečio aukšto langą. Laimė, viskas baigėsi gerai. Dabar Egidijus su sūnumi gyvena pas savo tėvus. „Po vienu stogu – trys vyrų kartos. Gyvename kartu ne todėl, kad neturime, kur dėtis, tiesiog kol kas taip patogiau. Tėvai man padeda, o ir nuosavas namas labai didelis. Kiti dažnai bando pabėgti nuo artimiausių žmonių. Aš irgi nuo 16 iki 25 metų gyvenau atskirai. Dabar toks laikotarpis, kai norisi būti su artimaisiais. Gyvenimas trumpas – svarbu rodyti dėmesį, daugiau laiko praleisti su brangiais žmonėmis. Tiesa, turime aiškų planą, kad Deividui ūgtelėjus man bus šiek tiek lengviau, tada kraustysimės į kitą vietą. Tuomet leisime ir seneliams pailsėti, ramiau pabūti“, – šypsosi Egidijus.
Tyrimais įrodyta, kad tėvas lygiai taip pat sėkmingai gali rūpintis atžala, kaip ir mama. Vaikelio vystymasis dėl to nesutrinka, užaugęs jis netampa nei blogesnis, nei geresnis.
Nuo rugsėjo 1-osios Deividas užrašytas į vaikų darželį. „Po truputį pratinsimės. Nemanau, kad jis ten bus „numestas“, viskas vyks saikingai. Kai reikės darbuotis, sūnus eis į darželį. Stengsiuosi su juo praleisti kuo daugiau laiko“, – žada tėtis. Egidijui patinka stebėti, kaip sūnus su kaimynų atžala žaidžia smėlio dėžėje. Pasakoja, kad vaikai ten gali valandų valandas kapstytis. Vyras įsitikinęs, jog Deividui ir darželyje bus smagu su kitais vaikais.
Paklaustas, koks yra tėvas – griežtas ar nuolaidžiaujantis ir lepinantis, pašnekovas dėsto savo poziciją: „Esu ir toks, ir kitoks. Dėl valgymo ar miegojimo grafiko – griežtas. Yra aiškiai nustatyta, kada Deividas keliasi, kada eina pietų miego ar vakare rangosi į lovą, kada turi praustis, ir panašiai. Tačiau jis taip pat labai lepinamas, gauna daugybę dovanų. Kartais net per daug. Palepiname šokoladu, prie stalo jis kartais užsinori truputėlį alaus paragauti – leidžiu įkišti pirštuką, nes alus turi nemažai reikalingų vitaminų.“
Deividui labai patinka knygos, namie jų netrūksta. Tėtis mini, kad dabar šalia sūnaus lovos guli trumpos lietuvių liaudies pasakos apie velniukus. Jei vakarais jiedu šios knygos neskaito, tada mažylis prieš miegą palepinamas animaciniais filmukais. Bet ir rytą jų paprastai nepraleidžia.
Sūnui skyrė dainą
Tapęs tėčiu Egidijus pasikeitė. Tai pastebi ir aplinkiniai, pripažįsta ir pats. „Namie turiu knygutę, kurioje parašyta, kad tėčiu tapti lengva, o būti sunku. Pasikeičia visas gyvenimas, praktiškai visą laiką turi atiduoti vaikui. Žinoma, muzika – tai darbas. Tačiau labai sunku nuolat visur būti. Kartais norisi imti ir pabėgti nuo veiklos, bet niekas taip nesuartina kaip atstumas. Pabuvęs atskirai, nerealiai pasiilgsti vaiko. Atžala reikalauja labai daug dėmesio“, – atvirauja muzikantas. Egidijus pastebėjo, kad Deivido charakteris išryškėjo vos septynių mėnesių, jo teigimu, sūnaus labai stiprus ego.
Ateityje dvi tvirtos asmenybės turbūt galės suktis pramogų verslo viršūnėse. Jau dabar berniukas atpažįsta tėčio muziką. „Jei važiuojame ir automobilyje ima groti mano kūrinys arba klausomės įrašų maketų, Deividas iš karto sako, kad tai – Egis. Lopšinių kurti nepradėjau, tačiau vieną dainą skyriau būtent sūnui. Manau, tai bus populiarus kūrinys. Jis vadinasi „Tu netikėk“, – pasakoja E.Dragūnas.
Muzikantas džiaugiasi, kad jam labai pasisekė, nes gali daryti tai, ką nori. „Tai tikra prabanga. Galiu daug uždirbti, nereikia taupyti, būnu dėmesio centre. Jei sūnus turės polinkį į muziką ir jos norės, tam rengsimės nuo mažų dienų. Svarbiausia – įžvelgti, ko Deividas trokšta, nieko nedaryti per jėgą. Jei pasirinktų muzikanto kelią, jam būtų sudarytos pačios geriausios sąlygos siekti karjeros. Galiu patarti, turiu pažinčių, praktikos ir suprantu pramogų verslą. Labai norėčiau, kad sūnui pasisektų. Juk pramogų verslas – viena pelningiausių sričių pasaulyje. Jei antra mūsų šeimos karta pasuks tuo pačiu keliu, užmojai bus daug didesni, neapsiribosime vien Lietuva“, – paaiškina atlikėjas.
Tačiau tokie planai dar tolimi. Dabar šeimos vyrai ruošiasi rytojaus šventei. „Be abejo, švęsime Tėvo dieną. Aš ir savo tėtį būtinai pasveikinsiu. Artėja antrasis Deivido gimtadienis. Tiesą pasakius, šios šventės dar labiau laukiame“, – nekantrauja tėtis Selas.
„Išskrendu“
Pirmojo televizijos realybės šou „Dangus“ dalyvis Virgilijus Valuntonis tapo našliu, kai sūneliui Dovydui buvo ketveri. Šeimą ištiko skaudi tragedija – Virgilijaus žmona Kristina iš gyvenimo pasitraukė savo noru. Vyras ir sūnus liko vienudu. Nepraėjus nė metams po žmonos mirties, V.Valuntoniui buvo suteikta galimybė dalyvauti muzikiniame realybės šou „Dangus“. Žiūrovai prisimena paskutinę Virgio dainą „Išskrendu“, kurią jis atliko su sūnumi. Tąsyk ne vienam suspaudė širdį. „Tada stovėdamas ant scenos ir žiūrėdamas į Dovydą galvojau, kaip reikės baigi dainą: ir balsas, ir rankos drebėjo, ašaros bėgo upeliais“, – sako Virgis.
Visada kartu
Šiandien jo sūnui Dovydui – 9-eri. „Mudu beveik visada kartu. Kai reikia išvažiuoti, padeda tėvai. Jiems tenka pasiaukoti. Tėtis dirba prie automobilių, todėl su anūku turi labai daug įdomių temų. Paprastai mudu su Dovydu visur važiuojame drauge: pasiimu jį iš mokyklos, keliaujame į studiją. Sūnus net neužmiega, kol nepadarau masažėlio. Paduoda ranką ir prašo ją glostyti. Kartais sakau: „Dovydai, šiandien esu pavargęs, reikės pačiam bandyti užmigti“, bet jis kategoriškai nesileidžia į tokius kompromisus. Tik kartą padarė išimtį – užteko paduoti ranką, kad galėtų į ją įsikibti“, - šypsosi Virgis.
Nerimauja
„Esu griežtas tėtis. Nors gal ne tiek griežtas, kiek nerimauju, net bijau pagalvoti, kad Dovydui gali kas nors atsitikti. Labai jį myliu, sūnus – visas mano gyvenimas. Gal kiek ir perdėtai į viską reaguoju. Man vis atrodo, kad eidamas per gatvę nelabai apsidairo,nepakankamai saugosi“, – prisipažįsta Virgis.
Tėtis pastebi, kad sūnus kopijuoja jo elgesį, nors Dovydas, kaip pats sako, drąsesnis.
Virgis su sūnumi Tėvo dienos ypatingai nešvenčia, bet vyras visuomet sulaukia staigmenos iš Dovydo. „Dažniausiai jis man dovanoja rankdarbį. Pernai gavau atviruką-piešinuką, kuriame berniukas pavaizdavo mūsų šeimą: save ir mane“, – džiaugiasi 37-erių tėvas. Jei sekmadienį bus gražus oras, vyrukai važiuos į užmiestį, kur turi namelį. Jiedu norėtų šventinę dieną praleisti kartu, vaikščiodami paupiu ir po pušyną.
Vienišių patirtis
Prieš kurį laiką pramogų pasaulio užkulisiuose su buvusia žinomo populiarių televizijos laidų prodiuserio Justino Milušausko žmona Juste Milušauskiene buvo neva supirštas verslininkas Saulius Semėnas. Šis vyras kartu su buvusia sutuoktine Liuda rūpinasi aštuoniolikmečiu sūnumi Karoliu. Vaikinukas ne vienus metus gyveno su tėvu. Keliuose interviu S.Semėnas teigė, jog po skyrybų juodu su žmona nusprendė, kad Karoliui taip būsią geriausia, nes berniukui reikia vyriškų patarimų. Verslininkas neslėpė esąs dėkingas buvusiai sutuoktinei už supratingumą ir tikėjimą, kad jis sugebės auginti vaiką vienas. S.Semėnas negailėjo kandžių žodžių tiems tėvams, kurie net nepabandę, nepajautę, ką reiškia auginti atžalą, vėliau, ištikus bėdai, visą kaltę suverčia motinoms.
Trijų septynetų dieną – 2007 metų liepos 7-ąją – aukso žiedus sumainę buvusi TV3 žinių vedėja Aurelija Razmarataitė ir verslininkas Darius Žakaitis prieš kelis mėnesius susilaukė dukrelės. Tai pirmas bendras asmeninio gyvenimo detalėmis su niekuo nelinkusios dalytis poros vaikas. Iš ankstesnės santuokos D.Žakaitis turi 13-metį sūnų Martyną Kazimierą ir 7 metų Ievą Izabelę. Abiem jais kelerius metus po žmonos Ramunės tragiškos mirties vyras rūpinosi vienas, padedamas artimųjų. 2005-ųjų rugpjūtį Briuselyje R.Žakaitienė, lipdama laiptais su dukra ant rankų, patyrė sunkią galvos traumą ir neatsigavusi iš komos mirė. Didelį skausmą išgyvenęs ir antrą kartą vedęs D.Žakaitis kuria vaikams šeimos harmoniją.
Reikia atsikratyti stereotipų
Anot psichologės Genovaitės Petronienės, kvaila svarstyti, ar vyras pajėgus vienas užauginti vaiką. „Be abejo, jis geba ir gali tai padaryti, nors žinoma daugybė priešingų pavyzdžių, kai vyrai palieka ne tik žmonas, bet ir vaikus, ir visiškai šiais nesirūpina. Būtent dėl to formuojasi ydinga nuomonė, neva jie nesusidoroja su vienišų tėvų pareigomis. Tokiais vyrais stebimės, jais netikime, smerkiame ar, priešingai, žavimės, nes vis dar mąstome stereotipiškai.
Tyrimais įrodyta, kad tėvas lygiai taip pat sėkmingai gali rūpintis atžala, kaip ir mama. Vaikelio vystymasis dėl to nesutrinka, užaugęs jis netampa nei blogesnis, nei geresnis. Šiandien vis dažniau girdime ir kalbame apie tėvystės atostogas, kai namie su kūdikiu lieka vyras, o moteris, palikusi pieno, išeina į darbą. Ir viskas tokiose šeimose klostosi kuo puikiausiai.
Ar vyrui sunkiau auginti vaiką nei moteriai? Tam tikrais atvejais galbūt ir taip. Viskas priklauso nuo to, kokioje šeimoje jis pats užaugęs. Daugelyje šeimų berniukai tradiciškai vis dar auginami nuošalyje nuo namų ruošos darbų, jiems neprivaloma rūpintis jaunesniaisiais broliukais ar sesutėmis, o atviresni pokalbiai ar emocijų rodymas traktuojami kaip ne vyriška savybė. Taip išauklėtas vyras, tapęs tėvu ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių likęs vienas auginti vaiką, stokoja elementariausių žinių, įpročių, ką ir kaip daryti. Tačiau daugelis labai sėkmingai susitvarko su savo pareigomis: galbūt patarimų gauna iš mamos, sesers, kaimynės, kolegės. Aišku, būna ir priešingų variantų, kai vaikas tik teoriškai auga su tėvu, o praktiškai – vienas, nes šis visiškai neranda laiko savo atžalai: nei pasikalbėti, nei kartu leisti laisvalaikį.
Blogiausi tie atvejai, kai vaiką augina darboholikas, alkoholikas ar psichikos sutrikimų turintis tėvas. Tą patį, be abejo, galima pasakyti ir apie motiną.“
