„Labai dažnai manęs klausia, ar nestresuoju, ar nebijau, ar nėra nerimo pirmą kartą išleidžiant savo atžalą į mokyklą. Tačiau galiu pasakyti, kad nieko tokio nejaučiu. Mes į šitą mokyklėlę pradėjome eiti, kai Estelai buvo vos ketveri. Ji ten ėjo į darželį, į paruošiamąją mokyklėlę, todėl ta pati vieta, tie patys žmonės, ta pati atmosfera – man ten jauku. Kaip mama visuomet jaučiuosi gerai atiduodama vaiką, ten tarsi antrieji namai. Ir Estela ten jaučiasi gerai, ir aš esu patenkinta. Kai ateinu pasiimti jos, man virtuvės personalas papasakoja, ką Estela valgė, susitikus su direktore ar jos pavaduotojais visada pašnekame, kaip jai sekėsi ir ką tą dieną padarė. Iš tikro, man yra rami širdis, nes Estela ten gerai jaučiasi. Tad jokio nerimo nejaučiu ir dėl to, kad ji eis į pirmą klasę. Kiekvieni metai man buvo nauji – buvo darželis, kitais metais – priešmokyklinė klasė, o dabar bus pirmoji klasė. Tik pavadinimai skiriasi“, – portalui Žmonės.lt pasakojo Inga.
Paklausta, ar dukra jaudinasi prieš eidama į pirmą klasę, I.Stumbrienė tikino, kad ne. „Ji labiau pliusus mato, džiaugiasi, kad pradės eiti į pirmą klasę ir nebereikės eiti miegoti pietų miego. Taip pat labai džiaugiasi, kad iki pietų grįš namo, nes visos pamokos baigiasi iki vidurdienio“, – juokėsi dviejų vaikų mama.
Inga prisiminė ir savo Rugsėjo 1-ąją. Tuomet ją į mokyklą lydėjo visa šeima. I.Stumbrienė pasakojo, kad į Justiniškių mokyklą, mat tame rajone gyveno šeima, ji ėjo su gausiu vienmečių draugų būriu, todėl taip pat jokio streso nejautė. Atvirkščiai, jauna mergaitė su nekantrumu laukė pirmos mokslo dienos, nes viskas atrodė nauja ir įdomu.
„Ne, ašarų nebuvo. Verkdavau, kuomet buvau darželyje ir tekdavo bėgti nuo gydytojos. O kai mokykla prasidėjo, tai jaučiausi jau užaugusi ir savarankiška, buvau ganėtinai komunikabili, todėl rūpėjo tik draugai, užsiėmimai, jau norėjau nuo tėvų atitrūktii“, – juokėsi Inga, paklausta ar nebuvo ašarų pirmomis dienomis mokykloje.
 |
| Inga ir Aivaras Stumbrai su vaikais |
