Jūs esate žinomas Lietuvos choreografas, šokėjas, aktorius. Ką Jums reiškia pats šokis?
Buvau vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjusiųjų šokti breiką. 1987 m. tapau tuometinės Sovietų sąjungos breiko čempionu.Pirmiausia, šokis yra kalba, komunikacijos būdas, kuriuo gali išreikšti tai, ko paprastai galbūt nesugebi, negali ar nenori išreikšti kitomis priemonėmis. Šokis – tai ir saviugda, kuri skatina nuolat tobulėti, gilintis, klausti. Šokis – tai vargas ir džiaugsmas, kartais reikalaujantis didelių pastangų, bet tuo pačiu suteikiantis nepakartojamų akimirkų.
Kaip pradėjote šokti?
Paauglystėje nuolat blaškiausi tarp meno ir sporto. Būdamas maždaug 16 metų susidomėjau breiku, taip ir pradėjau šokti. Šokis padėjo suvienyti manyje šiuos du besivaržančius pradus: fizinį aktyvumą, judėjimą ir meninę raišką. Buvau vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjusiųjų šokti breiką. 1987 m. tapau tuometinės Sovietų sąjungos breiko čempionu. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir atsiradus daugiau informacijos, susidomėjau moderniu, šiuolaikiniu šokiu. Daug mokiausi Lietuvoje ir užsienyje, iki šiol tebesimokau...
Kiek laiko šokate?
Apie 24 metus.
„Budėjimai“ – Jūsų režisuotas spektaklis. Iš kur semiatės įkvėpimo idėjoms ir choreografijai?
Įkvėpimo semiuosi iš kasdienio gyvenimo ir su juo susijusių savo asmeninių patirčių, vidinių įžvalgų, intuicijų, refleksijų.
 |
| VJŠT nuotr./Šokio spektaklis „Budėjimai“ |
Spektaklyje „Budėjimai“ labai aiškus Jūsų vaidmuo ir spektaklio tematika. Kaip manote, ar žiūrovai tą jaučia?
Noriu tikėti, jog didesnė publikos dalis pojūčių, emocijų, būsenų lygmenyje jaučia tai, ką aš noriu išreikšti. Tačiau manau, kad visi labai skirtingai interpretuoja, įvardija spektaklio reikšmes ir tai nėra blogai, nes mano spektakliai pakankamai abstraktūs, be aiškios siužetinės linijos ir konkrečios istorijos.
Sakoma, kad „šokis yra kūno ir sielos harmonija“. Ką manote apie tai?
Manau, kad žmogus yra kūno, sielos ir proto ar intelekto visuma, tačiau šių trijų lygmenų harmonija yra daugiau siekiamybė ar idealas. Šokis taip pat gali išreikšti vidinius žmogaus prieštaravimus, tam tikrą sielos, kūno bei proto disharmoniją, ir toks šokis gali būti lygiai toks pat prasmingas, paveikus ir jaudinantis.
Kaip vertintumėte šių dienų jaunuosius šokėjus?
Jei kalbėtume apie modernaus šokio jaunuosius kūrėjus, tai jų nėra tiek daug, kiek norėtųsi. Kartais jaunuosiuose kūrėjuose pasigendu aiškesnės jų asmeninės pozicijos ir didesnių ambicijų, nepaisant to, jog sėkmė ir pripažinimas gali aplankyti ne iš karto.
