Muzika – ne vienintelė dainų autorės ir atlikėjos Monikos Pundziūtės-Monique aistra: nuo pat mažens ji labai mylėjo šunis, susižavėjimais šiais gyvūnais nedingo ir subrendus. Savarankišką gyvenimą pradėjusiai Monikai ramybės nedavė prisiminimai apie vaikystės augintinius ir noras šunelį turėti pačiai. Įgyvendinti šią svajonę paskatino lemtinga pažintis.
„Šuns norėjome abu – tiek aš, tiek Paulius. Nekeista, kad artimiems draugams nusipirkus šuniuką, mes tapome labai gerais draugais, kone jo krikštatėviais. Pažintis su bičiulių augintiniu sutvirtino troškimą įsigyti šeimos draugą“, – apie savo sprendimą portalui Žmonės.lt pasakoja Monique.
Vis tik Monika pabrėžia, kad sprendimas auginti šunį nebuvo priimtas staiga. Jai ir Pauliui kilo daug klausimų ir abejonių – ar jo tikrai reikia, ar pavyks susidoroti su visomis užduotimis bei daugelis kitų. Galiausiai, po metus trukusių apmąstymų jų namuose atsirado naujas gyventojas – cvergšnaucerių veislės šunelis Leo. Tokį augintinį pora pasirinko neatsitiktinai.
„Esu alergiška šunims, tad galėjome rinktis vos iš kelių hipoalerginių veislių. Visą vaikystę praleidau su nesišeriančiais pudeliais, o kitas geras variantas pasirodė cvergšnauceriai. Tokios veislės šunį turėjo draugai, o mums ji taip pat tiko ir patiko“, – pasirinkimo motyvus aiškina atlikėja.
Muzikantų pora atsakingai rinkosi ne tik šuns veislę, bet ir veislyną. Anot Monique, šunelį norėjo pirkti tik iš kinologų draugijos patvirtintos vietos, kur gyvūnams suteikiamos puikios sąlygos.
„Tai reikėjo labai nuodugniai išsitirti, tačiau, laimei, kitų žmonių atsiliepimai leido įsitikinti, kad mūsų nusižiūrėtame veislyne viskas vyksta prideramai. Patvirtinimo reikėjo todėl, nes kartais iš pažiūros geros vietos slepia tikrąją situaciją – šunys auginami ir veisiami tvartuose baisiomis sąlygomis“, – Žmonės.lt pasakoja dainininkė.
Mažasis Leo naujuose namuose gyvena apie šešias savaites. Natūralu, kad dabar jis jaučiasi saugus ir drąsus, tačiau ne ką prasčiau laikėsi vos į juos atvykęs.
„Mes labai jaudinomės, kad vien jau kelionė iš veislyno gali būti labai sudėtinga, bet jis nė karto neverkė, tik dairėsi, uostinėjo, šniukštinėjo. Pakeliui namo visąlaik jį glosčiau ir jis galiausiai užmigo. Na, o grįžus namo jam pavyko fantastiškai greitai adaptuotis. Iš veislyno pasiėmėme Leo pledą, kurio kvapas jam primintų pirmuosius namus, jei jis imtų inkšti ir blaškytis, tačiau jo visai neprireikė – šunelis apsiprato dar tą patį vakarą ir ėmė žaisti“, – džiaugiasi Monique.
Nauju šeimos nariu labai džiaugiasi ne tik Monika, bet ir jos mylimasis Paulius – jie abu juo rūpinasi, prižiūri, maitina ir vedžioja.
„Iš kitų šunų savininkų ir internete rastos informacijos sužinojau, kad šunys paprastai išsirenka vieną šeimininką, tačiau mūsų šeimoje situacija dar neaiški – kol kas jis sekioja mus abu ir tas svarbus pasirinkimas, tikėtina, dar tik įvyks“, – svarsto atlikėja.
Vis tik šunelio prisirišimas prie abiejų savininkų yra labai natūralus – cvergšnauceriams būdingas draugiškas charakteris. Monika pasakoja, kad tai – labai socialūs šunys, puikiai sutariantys ne tik su žmonėmis, bet ir kitais šunimis, mėgstantys smalsauti, žaisti ir judėti. Vis tik jiems nesunku dalį laiko praleisti ir atskirai.
Ne vieni naują augintinį įsigiję žmonės susiduria su dilema – kaip jį pavadinti? Šiek tiek pasiblaškyti teko ir Monikai su Pauliumi. Dainininkė pasakoja, kad šia tema jiedu kalbėjo dar tada, kai apie mažąjį gyventoją nebuvo rimtai galvojama.
„Nuolat juokaudavome: „Jei turėsime šunį, pavadinsime jį taip arba kitaip“. Variantų turėjome tikrai daug, bet nebuvome apsisprendę. Prieš išvažiuojant į veislyną parsivežti šunelio nutarėme: reikia išrinkti vardą, kuris kaip nors būtų susijęs su mumis abiem.
Leo pasirinkome dėl kelių priežasčių: tai reiškia Pauliaus zodiako ženklą – Liūtą, o mano sąsaja kiek silpnesnė. Dėl simpatijos italų kalbai nutarėme parinkti itališką vardą Leonardo, kurį sutrumpinome iki Leo. Jis – labai patogus: trumpas, neturintis kilmininko, tad į šunį visada kreipiamasi taip pat. Jiems taip gerokai paprasčiau mus suprasti“, – pasirinkto vardo privalumus portalui Žmonės.lt vardija Monique.
Atsiradus naujam šeimos nariui, itin pasikeitė poros gyvenimo ritmas. Pasak Monikos, anksčiau, gyvenant tik dviese, jis buvo nepastovus: kartais ji ir Paulius atsikeldavo vidurdienį, kartais – penktą ryto.
„Leisdavome sau gyventi banguotai – keltis ir eiti miegoti tada, kada norime. Dabar taip elgtis nepavyksta – jei žiūrime filmą iki keturių ryto, vis tiek atsikeliame pusę aštuonių ir su Leo einame į lauką. Gyvename tarsi su vaiku“, – juokiasi atlikėja.
Ji priduria, kad sudėtingesnis tapo ir darbas – mažas šunelis reikalauja daug dėmesio, o jį palikti vieną ir kibti į darbus pora dar nesiryžta.
„Pavyzdžiui, Paulius sėdi, prodiusuoja dainas, o Leo nori žaisti. Viskas, turi imti ir žaisti (juokiasi). Kitas variantas – gali jį pasiimti ant kelių ir glostyti. Bet kokiu atveju jis visada būna su mumis, šalia muzikos. Auga dar vienas prodiuseris ir dainų autorius“, – apie augintinį mielai atsiliepia Monique.
