Patirtimi ir mintimis apie darbą prie pulto, nesužvaigždėjimą, mineralinį eteryje, dar vaikystėje pastebėtą Liviją, gyvenimą be promilių ir dar daugiau Žygis papasakojo specialiame interviu.
Žygi, ką tau duoda darbas radijuje?
Darbas „Radiocentre“ neduoda žmonėms užmiršti, kad yra toks radijo laidų vedėjas, kuris gali puikiai pravesti renginius. Patirtis eteryje man duoda laisvumo, kuris padeda renginiuose, televizijoje berti tekstą per daug negalvojant. Be abejo, turi būti logika, mandagu, be patyčių, tačiau laisvumas, minčių tekėjimas kaip upė yra labai svarbu.
Darbas radijuje davė naujų kolegų ir eterio partnerę. Darbas radijuje kasdien leidžia save realizuoti, reaguoti į aktualijas, improvizuoti su svečiais, įdarbina protą, aktyvina reakciją. Vieni pliusai.
Būnant matomu lengva sužvaigždėti. Ar lengvai sužvaigždėja girdimi? Kokia paties patirtis?
Gal apie tai daugiau galėtų pasakyti aplinkiniai, bet nemanau, kad mane tai palietė. Nevadinu savęs žvaigžde, nemanau, kad patenku į labai žinomų žmonių ratą. Aišku, to žinomumo yra – įdirbis televizijoje nuo 2005 metų, „Tūkstantmečio vaikai“, „Kakadu“ penktadieniai, kiti projektai. Be abejo, žmonės, kurie ten vaidenasi, tampa kažkiek žinomi, bet to niekada nesureikšminau. Per daug iš to bonusinių situacijų neieškau ir nesinaudoju.
Nesu tas, kuriam labai reikia dėmesio. Man patinka pakvailioti, pabajeruoti, bet tai darau natūraliai, iš situacijos, dažniausiai su savais. Man svarbiau dėmesys iš artimos aplinkos, nei iš portalų.
Kolegos sako, kad Žygio vizitinė kortelė – mineralinio vandens butelis prieš, per ir po eterio. Kodėl?
Žiemą, kai šalta, mineralinis tapo primirštu dalyku. Tačiau įprastai atsinešu savo mėgstamo mineralinio vandens butelį ir per laidą visą jį ištriūbinu. Treneris ir žmona vis kartoja, reikia vandenį gerti, tai geriu. Tai tapo mano geruoju įpročiu.
Paminėjai trenerį. Kiek tavo gyvenime sporto?
Anksčiau su sportu daug nedraugavau, nelabai patiko. Pasiduodavau. Bet šį spalį praėjau sportuoti, nepasidaviau, labai džiaugiuosi rezultatais ir savijauta. Tai, ką darau, nėra kačialka ar raumens pompavimas. Vingio parko stadione, lauke arba salėje, su treneriu dirbu po pusantros valandos triskart per savaitę. Jei ir mitybą pavyktų sutvarkyti, rezultatai būtų dar geresni. Deja, nepavyksta – vakarais šią kovą pralaimiu.
Esi senas Vilniaus „Ryto“ fanas. Čempionus palaikyti – maloniau?
Palaikau ir sėkmėse, ir duobėse. Esu vilnietis, senas ir nesimėtantis Vilniaus „Ryto“ ir Vilniaus „Žalgirio“ fanas. Mielai palaikau savo miesto komandas kartu su sūnumi, tai mūsų tradicija. Arenoje ir stadione nesu dažnas svečias, įtemptas darbų grafikas daro savo, bet tai nereiškia, kad palaikau mažiau. Taip pat nuoširdžiai sergu už lietuviškas komandas ir sportininkus tarptautiniame sporte.
Už ką sergi, kurią komandą palaikei pasaulio futbolo čempionate?
Nuo tų laikų, kai dar buvau mažas, palaikau prancūzus. Mano sesė Paryžiuje studijavo kino meną ir kaip tik tuomet Prancūzija laimėjo pasaulio futbolo čempionatą. Nuo to laiko sergu už prancūzus. Tiesą sakant, šįmet iš visų rinktinių prancūzų komandoje atpažįstu daugiausiai žaidėjų.
Mikrofonus ir eterį dalinatės su Livija. Klausant jūsų jaučiasi, kad limpate, derate, skambate gerai...
Livija mano gyvenime jau seniai. Dar ir dabar mano sodas ribojasi su jos tėvų sodu. Būdamas vaikas norėjau dirbti kažką panašaus į Livijos darbą, mėginau mandravoti prieš ją, koks aš fainas. Pamenu, net plaktuku esu sau į galvą trenkęs, kad atkreipčiau jos dėmesį. Nelabai buvo smagu. Vėliau vis paklausydavau Livijos vedamų laidų. Likimas taip sudėliojo, kad iš pradžių laidoje dirbome trise – Emilis Lingė, aš ir Livija. Vėliau Emilis išėjo į RC žinių tarnybą, aš likau su Livija. Taip tapome duetu. Gera atmosfera, sakote? Buvimas savimi ne tik radijuje, bet ir televizijoje, renginiuose, gyvenime duoda daugiausiai vaisų. Dėl to ir ta atmosfera taip sukrenta. Livija nemėgsta falšyvų žmonių. Tai ir nefalšyvinam (juokiasi).
Į savo laidą kviečiate svečius, atlikėjus. Ar daug iš jų – geri draugai?
Per kerjerą yra tekę sutikti daug žmonių ir su jais kartu darbuotis, tad visuomet smagu juos vėl pamatyti. Televizijoje, muzikinėse laidose, man teko dirbti su dainų dešimtukais, taip pat darbuotis Eurovizijos atrankose, tad nenuostabu, kad didesnė atlikėjų dalis yra man pažįstami. Nepasakyčiau, kad esame dideli bičiuliai, arbatos ar kavos už radijo ribų dažnai negurkšnojame, bet visuomet smagu pasimatyti, pakabėti. Turėjome pandeminį laikotarpį, kai visi buvo atriboti, todėl smagu, kad viskas grįžo, galime gyvai bendrauti. Turėjome svečių laidoje ne tik iš Lietuvos – kalbinome Minelli, „Milky Chance“, „Kalush Orchestra“. Kai turime svečių, eteryje atsiranda nenuspėjamumo, improvizacijos, energijos pliūpsniai. Tai ir yra radijo magija.
Istorija su plaktuku į kaktą sufleruoja, kad buvai pasiutęs vaikis. Sklando gandai, kad esi bandęs šokti nuo namo stogo su dirbtiniais sparnais?
Namas nebuvo didelis – dviejų aukštų pirtelė. Tiesiog buvau patrakęs vaikis, darydavau visokias nesąmones, nuo kurių ir pačiam, ir kitiems būdavo linksma. Sodyboje pamačiau kubilo dangtį, iš jo pasidariau sparnus, skyles, rankenas, užsitįsiau į antrą aukštą ir šokau nuo stogo. Aišku, paplasnoti nepavyko, kritimas nebuvo minkštas. Dar pamenu, kaip su draugu žiemą ant septynaukščio namo čiuoždavome žemyn stogu ir atsitrenkdavome į atraminę tvorelę. Akivaizdu, viskas baigėsi gerai, bet dabar tokių nesąmonių nebedarau. Visos jos dingo iš gyvenimo, kai gimė mano paties vaikai. Tuomet ėmiau atsakingiau į viską žiūrėti.
Kaip įsivaizduoji Žygimantą Stakėną po 20 metų?
Esu raumeningas, vis dar be plaukų, kur nors, kur šilta visus metų laikus ir po palme čiūčiuojantis anūkus. Ir, žinoma, jokio alkoholio.
Mano gyvenime jau devynis mėnesius jo nėra. Daug metų dirbau barmenu klubuose, kur, ne paslaptis, vykdavo vakarėliai ir darbui pasibaigus. Tas „tūsas“ lydėjo mane daug metų, bet po 40-mečio galvoje pradėjo skambėti mintis, kad gal jau užteks, smarkusis mano laikas jau praėjo. Labai šiuo sprendimu džiaugiuosi. Žmona nevartoja, tiesą sakant ji mane įkvėpė, vaikai, tikiuosi, dar nepradėjo, esame pavyzdinga šeima (juokiasi).
Fotogalerija:
Žygio ir Livijos dueto laidoje „Šou po devintos“ klausykite darbo dienomis. Šią savaitę jos metu galėsite laimėti tiek bilietus į Vido Bareikio koncertą, tiek bajorišką pirtį dvare sau ir savo draugų kompanijai. Laida „Šou po devintos“ – nuo 9:00 iki 12:00 val. per „Radiocentrą“.
