Po pusantrų metų minėsite dar vieną jubiliejų – kūrybos dvidešimtmetį. O nuo ko viskas prasidėjo?
Savo kūrybą aš skaičiuoju nuo pirmo kurso, kai dalyvavau pirmame konkurse ir laimėjau pirmą vietą su savo darbais. Iš pradžių norėjosi viską kurti, visus priblokšti – kokie mes būsime dizaineriai! O kursas koks! Sandra Straukaitė, Seržas Gandžumianas, Ramunė Piekautaitė ir t. t. Visa karta vienas su kitu rungėsi idėjomis. (Juokiasi.)
Tas pernelyg jaunos merginos be jokių moteriškų apvalumų modelio kultas – labai nesveikas. Tai nėra tikras gyvenimas – tik kažkieno išsigalvojimas, susitarimas, kad tai yra gražu.Laikas buvo sunkus – ekonominė blokada, parduotuvėse nieko nebuvo, jokių audinių. Normalių drabužių net mintis nekilo kurti. Todėl mes su Ramune Piekautaite, darydamos pirmą darbą, sugalvojome juoda medžiaga aptraukti rutulio formas. Nusipirkome baltos flanelės, kur kūdikiams drabužėlius siūdavo, ir ją nudažėme juodai. Tarptautiniame festivalyje šia eksperimentine kolekcija užsieniečius labai sudominome, jiems atrodė, kad Lietuvoje yra nereali mokykla. (Juokiasi.)
Šiandien jau turite sukaupusi daug patirties, tikriausiai ir požiūris į kai kuriuos dalykus pasikeitė. Kas dabar jums svarbiausia kuriant?
Man svarbiausia daryti nevienadienius projektus ir darbus, kurie turėtų išliekamąją vertę, kurie būtų naujas žingsnis kultūroje. Labiausiai atgyvenusi ir man nepriimtina mados arba stiliaus demonstravimo forma – tuščia podiuminė. Ji reikalinga nebent komercijai, kai žmonės gamina drabužius ir vėliau juos nori pristatyti užsakovams.
Labai nesveikas tas pernelyg jaunos merginos be jokių moteriškų apvalumų modelio kultas. Kuo toliau, tuo labiau laikau tai didele atskirtimi nuo realaus gyvenimo – tiesiog „gliancine haliucinacija“. Tai nėra tikras gyvenimas – tik kažkieno išsigalvojimas, susitarimas, kad tai yra gražu. Kas pasakė, kad paauglės, ant podiumo vaidinančios suaugusias moteris, yra gražu?! Man tai negražu.
Kas pasakė, kad moteris visą laiką turi vaikščioti su aukštais kulnais? Tai dar viena nesąmonė, dar viena haliucinacija! Galų gale tai kenkia sveikatai. Nenoriu atrodyti homofobė, nes turiu daug draugų gėjų, bet kai gėjai vaikinai pradeda madoje kurti savo moteriškus atvaizdus ir pastato juos su superaukštiomis „špilkomis“, kai tai yra tik jų vaikystės svajonės – man atrodo nesveika.
Kas pasakė, kad moteris visą laiką turi vaikščioti su aukštais kulnais? Tai dar viena nesąmonė, dar viena haliucinacija! Galų gale tai kenkia sveikatai.Jūs šnekate labai griežtai...
O ką? Man gaila tų mažų mergaičių – kiek tai gali tęstis? Mada iš tikrųjų yra niekas, stilius yra viskas. Mada tik paklūsta bendroms komercijos taisyklėms: šiais metais mums reikia parduoti violetines sukneles, kitais metais – plačius džinsus, tai dabar visi sakome, kad tai yra mada. Tada krūva vištų bėga pirkti būtent tų džinsų, nepaisydamos, ar tie džinsai tinka jų užpakaliams. Taip nelieka jokios individualybės.
Tad jūs pasisakote prieš masinę madą?
Taip, aš pasisakau prieš masinę bangą, nes tai nužmogina. Kiekvieno žmogaus užduotis – išreikšti save geromis tiek dvasinėmis, tiek fizinėmis savybėmis, ieškoti savo kampo, išsiskirti iš kitų, suprasti save kaip dvasią ir kūną, kokio kito nėra. Mes nesame masinės gamybos produktai, tai kodėl bandome pasidaryti vienodi?
