Žinomos menininkės gyvenimą galima prilyginti filmui, kuriame Danguolė patyrė nelaimingą santuoką, daug sunkių išgyvenimų, o galiausiai netikėtai nusprendė nubraukti viską, ką turėjo, ir iš naujo ieškoti laimės.
„Drąsos prireikė, bet manau, kad tai buvo likimas. Matyt, mano knygoje buvo įrašyta antroji santuoka, emigracija“, – svarsto D.Pečiukonytė-Juan Font.
Pirmoje santuokoje Danguolė matė ir alkoholio, ir kitų blogų akimirkų, tačiau visa tai pakeisti jai padėjo vidinė stiprybė. Anot menininkės, dauguma moterų su tokia situacija šeimoje susitaiko, nes nepasitiki savimi.
„Visus santuokos metus buvau laiminga, nes buvęs vyras geras kaip žmogus, tėtis. Tik kai kurie aspektai manęs netenkino. Supratau, kad reikia imtis pokyčių, nes taip gyventi nenoriu, – tikina D.Pečiukonytė-Juan Font. – Mano laimė atvažiavo tiesiai į Vilnių ir pati mane susirado.“
Danguolė antrame vyre rado visai kitas savybes – jos sutuoktinis yra stiprus, įdomus, be to, moteriai buvo itin svarbu, kaip naują partnerį priims sūnus.
„Dėl meilės atsisakiau viso savo gyvenimo – šeimos, draugų. Išvažiavau į gražų sukurtą pasaulį. Ne visoms taip pasiseka“, – sako D.Pečiukonytė-Juan Font.
Būdama Lietuvoje, Danguolė neretai laiką leisdavo įvairiuose aukštos klasės renginiuose. Nors šis laikotarpis buvo smagus, menininkė to dabar visai nepasiilgsta.
„Atėjus laikui, nuo to pavargsti. Anksčiau renginiai buvo labai gražūs, garbingi, tačiau visa tai jau praeityje“, – teigia D.Pečiukonytė-Juan Font.
Danguolė džiaugiasi, kad emigravus jai nereikėjo visko kurti iš naujo – kaip pasakoja menininkė, ji atvažiavo jau į iš dalies sukurtą sociumą.
„Nesijaučiau svetima – manęs juk nerado prie konteinerio, mane rado gražią“, – sako D.Pečiukonytė-Juan Font.
Aš nebijau, kad vieną dieną mano vyras nepareis, nes jis mane myli labiau nei aš jį
Danguolė tikina žinanti atsakymą, kodėl kai kurios moterys jaučiasi nelaimingos. Menininkės nuomone, jos paprasčiausiai savo vyrus myli labiau nei šie jas.
„Aš nebijau, kad vieną dieną mano vyras nepareis, nes jis mane myli labiau nei aš jį. Kai taip yra, vyras daro viską: bučiuoja rankas, skuba namo, dievina tave. Tai yra 2 proc. papildomos meilės ir jis tą žino – visada sako, kad mane myli labiau“, – atskleidžia D.Pečiukonytė-Juan Font.
Neišgaruoti sutuoktinių meilei padeda tai, kad šeimoje vaikai jau užauginti, buitis nediktuoja sąlygų, o Danguolė turi prabangą nedirbti. Menininkė tikina nesuprantanti kitų moterų mąstymo, kai šios dirba tam, jog nereikėtų iš vyro prašyti pėdkelnių.
„Tikras vyras duoda tau kortelę be nustatyto limito ir pasiūlo mėgautis gyvenimu. Tokią kortelę turiu, – pasakoja žinoma moteris. – Aš visada pailsėjusi, namai idealūs, gėlės kvepia, laiminga laukiu vyro. Moterys nelaimingos, nes per daug dirba ir viską susikrauna ant savęs. Iš kur ten bus laimė? Pas mus nieko netrūksta, aš nuolat geros nuotaikos.“
Tikras vyras duoda tau kortelę be nustatyto limito ir pasiūlo mėgautis gyvenimu
Danguolė sudvejoja, ar kada būtų radusi tokį vyrą lietuvį, kadangi bent artimoje aplinkoje jo nežino.
„Užsieniečių taip pat yra tinginių, norinčių, kad juos išlaikytų. Visur yra vienodai. Bet aš atsidūriau ten, kur moterys saugomos, gerbiamos, mylimos“, – džiaugiasi menininkė.
Moteris pastebi, kad lietuvės yra nuostabios, kadangi viską sugeba padaryti pačios, o ispanės, jos nuomone, yra tingios ir savęs neprisižiūri.
„Net jei eina į prabangų restoraną, rengiasi taip, kad būtų patogu. O vyrai nori gražių, pasitempusių. Tie, kurie gali leisti sau turėti gražią moterį, nesirenka vietinių“, – sako Danguolė.
Visą pokalbį su D.Pečiukonyte-Juan Font žiūrėkite įraše:
