R.Šeškaitis pasakoja norėjęs parduoti savo nebenaudojamą fotoaparatą, šia žinia jis pasidalijo skelbimų portale. Visai netrukus vyras sulaukė susidomėjusio pirkėjo skambučio, kuris, jo nuostabai, nieko nesiderėdamas sutiko pervesti pinigus.
„Jis tik pasiteiravo, kokia yra fotoaparato būklė, kiek metų jį naudojau, ir viskas, nebuvo jokių bandymų derėtis. Paklausė, ar tinka pavedimas, sutikau“, – pasakojimą apie sukčiavimo istoriją pradeda R.Šeškaitis.
Po pokalbio žinomas fotografas pirkėjui išsiuntė savo sąskaitos numerį, o po kelių minučių susidomėjęs asmuo pranešė, kad pinigus jau pervedė ir pranešė, kad apie 17 val. vakare fotoaparato atvyks pasiimti jo žmona.
„Jis sakė, kad pavedimą į mano sąskaitą „Swedbank“ atliko iš „Luminor“ banko. Iš karto pasitikrinau sąskaitą, tačiau ten pinigų nemačiau. Jau buvo vakaras, todėl galvojau, kad tai ir yra priežastis, kodėl pinigai manęs nepasiekė“, – pasakoja R.Šeškaitis.
Fotografas paprašė atsiųsti pavedimo kopiją. Pirkėjas sutiko ir ją atsiuntė. Vis dėlto lengva ranka pervesta suma už brangią fototechniką fotografą privertė sunerimti. O socialiniame tinkle patikrinęs, koks žmogus domisi jo fotoaparatu, fotografas suprato, kad su juo neturi nė vieno bendro pažįstamo. Tad, kol negavo pinigų, pasiūlė jam fotoaparatą perduoti kitos dienos ryte.
„Pagal vardą pavardę suradau jį „Facebook“, tačiau nė vieno bendro pažįstamo neturėjome. Paskambinau jam ir sakau, kad pinigų nematau, bendrų pažįstamų nematau, tad pasiūliau fotoaparatą jam atsiųsti per siuntas“, – sako R.Šeškaitis.
Rytis pasakoja, kad pirkėjas įsiuto ir norėdamas sukelti kaltės jausmą, pradėjo juo manipuliuoti, esą jis pažadėjęs jam atiduoti fotoaparatą tą pačią dieną.
„Klausiau jo, kur problema, jei fotoaparatą ryt ryte išsiųsčiau? Jis man sako, kad ryte negali, nes dukrai būrelis. Tada pasiteiravau, kada ir kiek dukrai metų. Jis atsakė, kad užsiėmimas 9-ą valandą, o dukrai septyneri. Sakau jam, kad 9-ą ryte vaikams pamokos, o ne būreliai būna. Tada prasidėjo grasinimai kreiptis į instancijas“, – teigia R.Šeškaitis.
Sužinojęs, kad ir daugiau draugų buvo susidūrę su tuo pačiu sukčiumi, jis kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu 112. Ten jam paaiškino, kad panašūs atvejai policijai žinomi, o visai neseniai vienas žmogus taip savo fotoaparatą ir „pardavė“. Policija jam pasiūlė rašyti pareiškimą.
Atrodo, kad neseniai su tuo pačiu sukčiumi susidūrė ir fotografai Eglė Dabkutė ir Aleksandras Randas.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis pastebi, kad didžioji dalis sukčiavimo atvejų persikėlė į internetą. Skundų dėl sukčiavimo internete policija gauna nuolatos. Tai sudaro didžiąją dalį visų skundų. Žmonės apgaudinėjami ne tik skelbimų portaluose, bet ir internetinėse parduotuvėse.
„Daugiau skundų gauname iš pirkėjų, nei iš pardavėjų, tai yra, kai žmonės perveda pinigus, bet daiktų negauna. Čia galimas tik vienas patarimas – mokėkite pinigus tik tada, kai gaunate prekes, tas pats ir tiems, kurie parduoda – atiduokite daiktą tik gavę pinigus. Nepasitikėkite ir atsiųstomis pavedimo kopijomis, jas galima padirbti, o pavedimus – atšaukti“, – aiškina R.Matonis.
Policijos departamento atstovas pataria prieš ką nors perkant internete visada pasidomėti pardavėju ar interneto svetaine, iš kurios perkama prekė. Svarbu atkreipti dėmesį, kiek laiko parduotuvė vykdo veiklą ir kokius atsiliepimus rašo buvę pirkėjai.
Pasak R.Matonio, už sukčiavimą gresia laisvės atėmimas iki trejų metų arba bauda. Policija išsiaiškina apie 50 procentų sukčiavimo atvejų.
