Dainininkas Edgaras Lubys įsitikinęs, kad 25 laisvės metai parodė, kad mes tikrai pasikeitėme.
„Man buvo tik septyneri. Atsimenu, kad visą tą naktį pramiegojau... Pamenu, kaip tėvai buvo pagauti išgąsčio, kad nuolat buvo įjungtas televizorius. Ant palangės deginome žvakutes ir tvyrojo nepaprastas vienybės jausmas. Ryte, o gal iš vakaro, mano tėvas buvo susiruošęs iš Klaipėdos į Vilnių važiuoti dviračiu! Tik mama jį atkalbėjo, neišleido.
Tada neturėjome automobilio... Buvo tokie laikai, kada nebuvo jokių kompiuterių, retas turėjo telefoną. Visai kitoks gyvenimas. Sesė buvo ką tik gimusi, prasidėjo blokada. Su mama visur eilėse stovėjome... Tokie momentai įstrigę atmintyje. Kadangi buvau vaikas, nesupratau realios situacijos. Tik daug vėliau suvokiau iki galo, kas vyko“, – bendraudamas su Žmonės.lt pasakoja E.Lubys.
Ši diena muzikantą kasmet paskatina susimąstyti: „Dažniausiai šią dieną mane apima liūdna nuotaika. Nežinau kodėl. Galbūt todėl, kad man liūdna, kad Lietuva tiek metų buvo okupuota, ir mus trypė kas tik netingėjo? Šią dieną visad pagalvoju, kaip būtų, jeigu nebūtų buvę tos 50 metų trukusios okupacijos. Kokia Lietuva būtų dabar? 25 laisvės metai parodė, kad mes tikrai pasikeitėme. Tie jaunesni žmonės, gimę laisvoje Lietuvoje, visai kitaip mąsto. Jaučiasi dideli pokyčiai... Visad susimąstau, kad mūsų šalies likimas ne toks jau ir šviesus, istorija – labai vingiuota, su daug išbandymų.“
Beata Tiškevič, aktorė, laidų vedėja, taip pat žavisi lietuviais.
„Ši diena man yra įrodymas to, kokia stipri, drąsi ir vieninga yra mūsų tauta. Taip norisi puoselėti šias savybes ir nenuvilti tų žmonių, kurie dėl mūsų ateities tiek daug padarė. Tądien man buvo vieneri, mama sakė, kad labai stipriai sirgau. Labai myliu mūsų šalį ir jos žmones. Tokios svarbios datos yra puikus priminimas mums, kokie galingi, bebaimiai esame“, – Žmonės.lt sakė ji.
Televizijos laidų vedėjui Žygimantui Stakėnui 1991-ųjų sausio 13-ąją buvo devyneri.
„Prisimenu tą dieną kaip per miglą, nes buvau dar visai mažas. Pamenu, kad sesė atėjo manęs parsivesti iš mokyklos anksčiau laiko, nes prasidėjo neramumai. Dar atsimenu, kaip ėjau naktį, ir tėvams sakiau, kad tik per Naujus metus esu nemiegojęs taip ilgai... Buvo baisu tėvų veiduose matyti baimę, stresą. Kaip vaikas, nesupratau, kas vyksta“, – Žmonės.lt pasakojo Ž.Stakėnas.
Jo šeimai ši data – ypač svarbi: „Mano tėtis yra tremtinys, taigi Sausio 13-ąją visad eina į Seimą, į pagerbimus, prie laužų. Man ši diena yra reikšminga, nors pats prie laužų ir neinu. Suprantu tuos žmones, kurie prarado savo artimuosius, kurie visa tai matė, išgyveno. Man daug metų teko dirbti LRT, taigi daug girdėjau, ir kas ten tądien vyko – mačiau daug videomedžiagos, nuotraukų... Esu glaudžiai susijęs su šia data. Bet mano šeimoje tądien niekas nenukentėjo. Labai gaila žmonių, kurie nukentėjo, kam atsitiko nelaimės. Bet tai, kas nutiko po to, yra visų mūsų pergalė.“
Savo prisiminimais pasidalijo ir dainininkė Rosita Čivilytė: „Pamenu tos dienos emociją, ypač – išsigandusį savo tėtį. Jis mane buvo nusivedęs į miestą – prisimenu baimę ir didžiulį jaudulį širdyje. Jutau, kad vyksta kažkas labai labai baisaus.
Tuo metu emocijos buvo visiškai sumišusios – kartu su baime jautėsi ir pyktis, ir nusivylimas dėl esamos situacijos. Šiandien, tų drąsių žmonių gyvybių sąskaita, esame laisvi, išgyvenome. Jie buvo aktyvūs ir gelbėjo tuos, kurie namuose su baime laukė, kas bus toliau. Ši diena ypatinga Lietuvai.“
