Kadaise žengti į abiturientų pilnas sales ir sėsti prie valstybinių brandos egzaminų teko ir žinomiems Lietuvos žmonėms. Kas jiems sekėsi prasčiausiai? Kas padėdavo sunkią valandą ir ką jie patartų jaunesnei savo versijai? Apie tai – pokalbis su D.Belickaite ir M.Stonkumi.
Buvo „makaronų kabintoja“
D.Belickaitė pasakoja abitūros laikotarpiu patyrusi traumą, o kadangi jos gyvenimas tuo metu sukosi apie krepšinį, paskirtos reabilitacijos laikas atimdavo laiką tiek iš mokslų, tiek iš sporto sąskaitos.
„Nuoširdžiai labai bijojau. Krepšinis man buvo viena iš pagrindinių veiklų, labai norėjau būti krepšininke“, – sako sporto žurnalistė. Apskritai, iš anksto pasirinkta gyvenimo kryptis ir sąsajos su krepšiniu gerokai pakoregavo tuometės mokinės indėlį į mokslus, o tai irgi tapo streso šaltiniu.
„Mokyklą kaip ir lankydavau, bet kai kurios pamokos sutapdavo su treniruotėmis, todėl kai ką tekdavo mokytis individualiai. Buvo labai sunku, galvojau, kad neišeis pasivyti, bet kažkaip pavyko“, – teigia buvusi krepšininkė.
Tačiau kaip D.Belickaitei pavyko išlaikyti egzaminus? Moteris atvirauja: buvo visko. „Visų rezultatų neatsimenu, bet žinau tiek, kad lietuvių kalbos egzaminas man pasisekė blogiausiai. Kas keisčiausia, iš jo išėjau labiausiai pasitikinti savimi ir galvojau: kaip pavariau, geriausias mano rašinys gyvenime!
Rašinį nunešiau ir vienai savo mokytojų, o ji sakė: oho, Dalia, negaliu patikėti, kad tu galėjai taip gerai parašyti. Tada gavau prasčiausią įvertinimą, kažkuris iš mokytojų netgi sakė: nežinau, ant ko papuolei, bet nepasisekė. Egzamino rezultatų nespėjau apeliuoti, nes tuo metu buvau Europos čempionate. Tiesa, man būtų buvę žiauriai įdomu sužinoti, kiek būčiau gavusi“, – juokiasi sporto žurnalistė ir lietuvių kalbos egzaminą vadina „slidžiu reikalu“.
Paklausta, kas labiausiai padėjo sunkiu laikotarpiu, kai jaudulys dėl egzaminų jau spaudė galvą, D.Belickaitė sako turėjusi paprastą metodą: išsikrauti sporte ir tada susikoncentruoti į dalykus, kuriuos dar gali pakeisti.
„Svarbiausia man buvo neužpanikuoti. Kai pradedi labai jaudintis ar susinervuoji, tada pasimeti ir tai tave išmuša iš vėžių. Taigi mano rutina buvo susikoncentruoti, pagalvoti, ką aš suprantu, kas man gerai išeina, ką galiu gerai padaryti, o prie sunkesnių uždavinių sugrįžti vėliau. Dėmesio sutelkimas man buvo svarbiausia, aišku, ne visada išeidavo“, – prisimena sporto žurnalistė.
Jeigu tuo metu būtų galėjusi duoti sau patarimą, D.Belickaitė būtų pasiūliusi tiesiog daugiau dirbti ir gilintis. Ir net ne dėl to, kad tai kažkaip nulems ateitį, o dėl to, kad mokslai gali būti ir labai įdomūs!
„Tarkim, istoriją papildomai pradėjau lankyti prieš pat egzaminus, paskutinį pusmetį. Tada supratau, kokia yra įdomi istorija, kiek daug priklauso nuo mokytojo, kaip jis medžiagą pateikia, ir pačios manęs, kiek pati skaitau įdomius šaltinius. Man žiauriai gaila, kad to suprasti negalėjau anksčiau“, – tikina sporto žurnalistė.
Kaip pati moteris atsimena, tuo metu jos „arkliukas“ buvo matematika, prie kurios būtų mielu noru praleidusi paras laiko, kitiems D.Belickaitė skirdavo mažiau pastangų.
„Dėl to ant savęs pykstu: kai dabar pagalvoju, mokykloje buvo labai įdomių dalykų, tikrai galėjau dar daugiau laiko jiems skirti, pasimokyti, išklausyti vien dėl savęs!“ – tikina pašnekovė.
Dėl to, kad ne visada rasdavo laiko prisėsti prie namų darbų, buvusi krepšininkė sulaukdavo ir linksmesnių pastabų iš tėčio.
„Mokytis man nebuvo labai sunku, bet galbūt dėl kitų dalykų. Tarkim, tėtis mane vadindavo makaronų kabintoja, sakė, kad prasisukčiau bet kur, – juokiasi moteris. – Iš tikrųjų taip ir būdavo – gal neįdėdavau daug pastangų, bet man pavykdavo atsiskaityti tą, ką reikia, protingai paskirstydavau laiką ir net jeigu kartais ir vėluodavau, visada gražiai su mokytojais susitardavau, jie žinojo, kad aš tikrai atsiskaitysiu, kad suprantu, moku, kad dėsiu pastangas, tik man daug pastangų nereikėdavo.“
M.Stonkus blogiausia pasirodė matematikos egzamine
Humoristui Mantui Stonkui egzaminų laikotarpis taip pat nebuvo lengviausias. Nors vyras jau buvo nusprendęs, kur stos, o svarbiausias tuo metu buvo stojamasis egzaminas, stresas kilo dėl visuomenės požiūrio į egzaminų balus.
„Tuo metu egzaminai buvo demonizuoti, ir švietimo sistema buvo nekokia, egzaminai tarsi buvo perteikiami kaip pats didžiausias ir svarbiausias žmogaus gyvenimo įvykis. Didelis spaudimas ėjo tiek iš mokyklos, tiek iš direktorės, tiek iš požiūrio, kad „jeigu neišlaikysi egzaminų gerai, tada niekur neįstosi, jeigu neįstosi, tada eisi šluoti gatvių“, ar kaip ten sakydavo“, – prisimena M.Stonkus.
Dabar humoristas tokį visuomenės spaudimą vadina psichologiniu smurtu. Visgi vyras ramina, kad nuo šio požiūrio reikėtų atsiriboti, o po egzaminų galvoje suksis jau kitokios mintys.
„Jauną žmogų, padėjusį pirmąjį žingsnį ant suaugusiųjų pasaulio slenksčio, šie dalykai labai gąsdina. Bet kai parašai egzaminą, supranti, kad viskas buvo tas pats, ką mokeisi tuos 12-ika metų, nieko kitaip nebūna – tie patys uždaviniai, klausimai, užduotys, kurias esi daręs ar kartojęsis“, – sako humoristas.
Pats M.Stonkus prisipažįsta, kad galbūt tik iš matematikos egzamino neišėjo labai laimingas, nes ši jam buvo kirvis ir ankstesnėse klasėse.
„Kas artistui gali sektis blogiausiai? Aišku, kad matematika buvo tas egzaminas. Jau 11-oje ar 12-oje klasėje nuleidau rankas ir supratau, kad ji skirta ne man“, – juokiasi humoristas.
Patarimą savo jaunesnei versijai M.Stonkus duotų labai panašų, kaip ir D.Belickaitė: ragintų sutelkti dėmesį ir prisiminti pagrindinį savo tikslą.
„Dar sau jaunam palinkėčiau atsiriboti nuo kitų nuomonės, nuo mokytojų ir tėvų, susikoncentruoti į save ir savęs paklausti: ar esi pasiruošęs? Jeigu žinai, kad esi pasiruošęs, tai reikia laukti egzaminų, jei ne, tam dar yra keli mėnesiai pasiruošti“, – tikina pašnekovas.
Kaip dabar juokauja M.Stonkus, jeigu tuo metu būtų egzistavusi „DigiKlasė“, jis būtų uolus jos lankytojas. „Nors jeigu už kiekvieną kartą, kai išgirstu šitą sakinį, gaučiau po dolerį, jau būčiau vienaragis, milijardierius“, – sako humoristas.
Kviečia į didžiausią renginį abiturientams
M.Stonkų bus galima išgirsti ir balandžio 7–9 dienomis, dvyliktokams skirtame „DigiKlasės“ organizuojamame nemokamame renginyje „DigiMart“. Čia moksleiviai su savo srities profesionalais ir lektoriais galės ne tik aptarti dažniausiai pasikartojančias valstybinių brandos egzaminų klaidas, pasikartoti dar neišmoktas temas, bet ir pasimokyti, kaip suvaldyti jaudulį ir prieš svarbų gyvenimo etapą aplankantį stresą.
Trijų dienų virtualaus renginio metu dalyvius muzikiniais pasirodymais džiugins ir puikiai žinomi atlikėjai – Monika Liu, Free Finga ir Justinas Jarutis.
Negana to, „DigiMart“ vainikuos tarpmokyklinis „DigiMūšis“, kuriame kiekviena mokymosi įstaiga galės įrodyti, kad jie – geriausi. Žinoma, toks indėlis bus įvertintas! Protmūšio dalyvių lauks net 1500 eurų vertės prizai: „Knygų Klubo“ knygos, „Audioteka“ dovanų kuponai, Nacionalinės Geografijos prenumeratos ir daugelis kitų!
Beje, daugiausia moksleivių į renginį pritraukusi mokykla taip pat bus apdovanota – laikotarpiu, kai kiekviena konsultacija ruošiantis egzaminams ypač svarbi, ji gaus mėnesio trukmės „DigiKlasės“ narystę kiekvienam 8–12 klasių moksleiviui.
„DigiKlasė“ geriausių lektorių žinias, koncertus ir protmūšį dovanos visiškai nemokamai, norinčiam įšokti į smagiai pateiktų mokslo žinių traukinį tiesiog beliks užsiregistruoti Digiklase.lt platformoje ir paspausti mygtuką „Dalyvauti“.
„Žinios turi būti pateiktos įtraukiu ir smagiu formatu, kas ir bus daroma šiame renginyje. Dėl to surinkome daug žmonių – savo sričių profesionalų, kuriems ypač rūpi Lietuvos švietimas. Svarbu, kad moksleiviai suprastų, jog jie ne vieni, kad panašias baimes išgyvena daugelis jų. Tikiuosi, kad šios paskaitos juos ir nuramins, ir padės užtvirtinti žinias“, – sako Mantas Stonkus.
