Nors nuovargis ir liko už kadro, įgulos nariai pripažino, kad kelionė tapo ir nelengvu fiziniu iššūkiu. Iš viso įgula laivu įveikė apie 220 km, vidutiniškai plaukiant 5 km/h greičiu, atstumas buvo įveiktas per 44 plaukimo valandas. Maksimalus kurėno pasiektas greitis, plaukiant pavėjui ir pasroviui, pasiekdavo 10 km/h.
Ekspedicijos įgulą plukdžiusio kurėno ilgis – 9,8 metro, plotis – 2,8 metro, pagrindinio stiebo aukštis – 9 metrai. Visos kelionės metu kurėną ir jo keliautojus krante lydėjo ir pora devynių kubinių metrų talpos priekabų, kuriose šiaip taip tilpo dalyvių asmeniniai daiktai bei visa filmavimui ir stovyklavietėms reikalinga įranga.
Per savaitę įgula ir visa filmavimo komanda išgėrė apie 600 litrus vandens, be to, nei vienas nepamirš ir tradiciniu ekspedicijos maistu tapusių žuvienių – jų išvirta per 120 litrų. Pačiomis įvairiausiomis žuvų rūšimis vaišino ir sustojimuose įgulą pasitikę vietiniai, o patys ekspedicijos dalyviai mokėsi tradiciniu senoviniu būdu lauže kepti žiobrius.
Stovyklavietės įrengimas užtrukdavo vidutiniškai 4 valandas, tačiau kaip didžiausią išbandymą filmavimo komanda mini sustojimą Veliuonoje pačią pirmąją dieną. Stovyklavietę įkurti reikėjo piliakalnio viršuje, iki kurio vedė maždaug 250 metrų ilgio takas, tad sunešti visus stovyklavietei reikalingus daiktus prilygo įveikti 20 km kelionę į kalną ir žemyn. Verta prisiminti ir tai, kad kitą dieną visa stovyklavietė vėl turėjo būti supakuota į priekabas...
„Lietuva – tai daugiau negu gamta. Tai – širdis, kuri priima visus žmones“, – taip savaitę trukusį nuotykį paskutinę jo dieną apibendrimo G. Liaudansko-Svaro sūnus Mykolas.
Unikali kelionė ir visi įgulos nuotykiai – jau nuo šiandien, kiekvieną antradienį, 21:30 tik per LRT televiziją!
