Kasdienis lipimas ant svarstyklių – problema
Olimpietė bėgikė, Lietuvos rekordininkė Eglė Balčiūnaitė sako, kad šiandien moters grožis jai mažai ką bendro turi su išvaizda.
„Būdama profesionalia sportininke užduodavau sau daug klausimų ir turėjau daug vidinių kovų su savimi, stengdamasi suprasti savo moteriškąją pusę. Šiandien drąsiai galiu teigti, jog buvimas profesionalia sportininke man padėjo suprasti, kad tikrasis moteriškas grožis yra sveikame kūne, ramiame prote ir pozityviose mintyse. Tikslingas fizinis judėjimas bei sąmoningas požiūris į savo kūną padeda atsiskleisti ne tik išoriniam grožiui, bet ir ugdo vidinę stiprybę, kuria, nori to ar nenori, spinduliuoji“, – dalinasi profesionali sportininkė.
Jai pritaria ir „Wow Sveikatos klubo“ įkūrėja, sveikos gyvensenos propaguotoja Rūta Macikė, pasak kurios, šiandien vis dar susiduriame su stereotipu, kad moters vertė priklauso nuo jos išvaizdos ar svorio.
„Vietoj to, kad moteris dėmesį skirtų savo išsilavinimui, investuototų į mokslus ir sveikatinimąsi, darosi nereikalingas procedūras, o patvirtinimo dėl savo savivertės ieško išorėje. Kasdienis lipimas ant svarstyklių jau rodo nesveiką santykį su savo kūnu, nes, visų pirma, reikia sekti savo savijautą, pojūčius, žiūrėti, ar turiu energijos veikti, koks mano raumenų tonusas, matuotis riebalų kiekį, o ne bendrą kūno svorį ant svarstyklių. Labai gali būti, tu gali turėti normalų bendrą kūno svorį, bet neturėsi pakankamai raumeninės masės, nes juk riebalai sveria mažiau nei raumenys“, – dėmesį atkreipia R.Macikė.
Eglė Balčiūnaitė ir Rūta Macikė šiomis mintimis dalinosi „Grožio treniruotėje moterims“, kurią Vilniuje, Vingio parke, organizavo „Arimex“, „Loccitaine“ ir „WOW Sveikatos klubas“.
Senėjimas ir vaikų auginimas – ne lygis?
Kalbėdama apie moteriškumo stereotipus Eglė Balčiūnaitė sako pati savo karjeroje susidūrusi su ne vienu.
„Pati dar savo sportinės karjeros metais ne kartą esu sulaukusi skaudžių replikų – jei varžybose man nepasisekdavo ar patirdavau traumą, dažniausias „patarimas“ būdavo „geriau eik vaikų gimdyt, o ne sportuot, vis tiek nieko nepasieksi“. Tokių minčių girdžiu ir šiandien, todėl labai norėčiau, kad visi suprastume, jog kiekvienas gyvename savo gyvenimą ir turime rinktis tai, kas svarbiausia mums pačioms. Labai gerbiu moterims, kurios sąmoningai pasirenka šeimą ir pilnai atsiduoda jai bei namams, tačiau kitoms šis modelis gal ir visiškai netinka“, – savo patirtimi dalinasi olimpietė.
E.Balčiūnaitė pamini ir senėjimo klausimą, kuris šiandien itin opus: „Nors natūralų senėjimą moterys stengiasi dangstyti plastinėmis operacijomis ar kitomis procedūromis, man natūralus senėjimas yra gražu. Esu įsitikinusi, kad šiuos pokyčius reikėtų priimti kaip laiko dovaną ir savo energiją geriau investuoti į fizinį judėjimą, tinkamą mitybą, beprotiškai mylint gyvenimą ir pačią save“, – dalinasi E.Balčiūnaitė.
Svarbiausia – pradėti domėtis
Pasak R.Macikės, sveikos gyvensenos kelyje ją taip pat lydėjo ne vienas iššūkis.
„Pačioje pradžioje buvo visko – pasportuoji, meti, vėl pradedi sportuoti. Kol nėra įpročio, tai, manau, yra natūralu, bet kuo daugiau domėjausi, tuo daugiau gyvenau šia tema – atsirado disciplinos, sportą pradėjau planuotis kaip ir kitus įprastus darbus. Su maistu teko praeiti visko – nuo žaliavalgystės iki visavalgystės. Prieš 15 metų, kai pradėjau savo sveikatinimosi kelionę, nebuvo daug informacijos, tad teko viską daryti bandymų būdu. Dabar viskas paprasčiau, daug informacijos ir patikimų šaltinių, judėjimų“, – pasakoja Rūta ir akcentuoja, kad norint prisijaukinti sveiką gyvenseną svarbu pradėti domėtis šia tema.
Pasak Rūtos, 30–40 metų yra labai svarbus tarpsnis, kuomet dar galime išsiugdyti sveikus įpročius likusiam gyvenimui: „Tiesa paprasta – nuo 40 metų, jei nieko nedarome, pradeda retėti mūsų kaulai, silpnėti raumenys, prasideda staigus amžėjimas, negana to, norint ilgiau būti jaunam, neužtenka pradėti sportuoti nuo naujų metų. Tyrimai rodo, kad sporto įtaka ilgaamžiškumui pasireiškia po 10 nuolatinio sportavimo metų, todėl svarbu – kuo anksčiau“.
Moterų sportas – kitoks
Olimpietė Eglė Balčiūnaitė, šiandien treniruojanti ne vieną merginą, sako, kad pasitaiko ir nuogąstavimų, jog brandesnio amžiaus moteriai sportuoti jau per vėlu: „Taip nėra. Vyresnio amžiaus moterims, kurios prieš tai neturėjo reguliarių sporto treniruočių, pradėti niekada ne vėlu – tam tiesiog reikia individualaus treniruočių plano, tinkančio konkrečios moters kūnui ir galimybėms“.
„Moters kūnas unikalus ir reikalauja kitokio požiūrio į fizinį aktyvumą, lyginant su vyro. Dažna klaida yra bandymas laikytis tų pačių treniruočių, mitybos principų, kurie tinka vyrams. Moterims svarbu suprasti savo kūną, jo poreikius, ribas bei emocinę savijautą. Šiandien moterims vis dar trūksta informacijos apie tai, kaip jų hormoniniai pokyčiai skirtingais ciklo etapais gali paveikti savijautą ar rezultatą fizinio krūvio metu bei kokių veiksmų reikėtų vengti – labai svarbu įsiklausyti į savo kūną, pradėti mažais žingsniais įtraukti sportą į savo dienos rutiną bei esant galimybei kreiptis į specialistus, kurie padėtų rasti tinkamą kelią į jūsų stiprų kūną“, – pataria E. Balčiūnaitė.
Maistas – stebuklas
Paprašytos pasidalinti esminiais sveikos gyvensenos patarimais, kurie padėtų lengviau išsiugdyti reikiamus įpročius, pašnekovės akcentuoja, kad svarbu atrasti tai, kas patinka ir nesidangstyti laiko stygiumi.
„Kaip galima nerasti laiko sau? Čia ne laikas kaltas, o mūsų neteisingi prioritetai. Dantims išsivalyti ir pabrowsinti telefone laiko turime, o sportui neturime? Pasidarykite savo laiko auditą – kas 15 min visą dieną rašykite, ką nuveikėte per tas minutes. Jūs nepatikėsite, kiek laiko mes iššvaistome“.
„Bandykite įvairias veiklas, atraskite, kuri patinka jums (o ne draugei) – mes esame skirtingi, todėl ir skirtingi judėjimo būdai mums tinkami. Reikia nepamiršti ir miego – ne mažiau 7 valandos, gultis tuo pat metu ir keltis tuo pačiu“, – vardija Rūta, akcentuodama mitybos svarbą.
„Maistas yra stebuklas: daržovių vaivorykštė lėkštėje kas dieną – tai taip nesudėtinga, bet ji iš esmės pakeičia gyvenimo kokybę: miegą, energijos lygį, mažina uždegiminius procesus organizme. Tereikia išmokti keletą sveikų padažų ir daržovės tampa nepakeičiama gyvenimo dalimi. Nutinka ir man, kad dienos eigoje jų nepavyksta suvalgyti tiek, kie norėčiau, mano organizmas vakare tiesiog jų reikalauja“, – pasakoja „Wow sveikatos klubo“ įkūrėja.
„Iš tiesų nėra sudėtinga ir laikui imlu pasidaryti sveiką vakarienę namie, reikia tik šiek tiek įgūdžių, kurie atsiranda su praktika. Greitos sveikos vakarienės pavyzdys: susipjaustai įvairiausių daržovių, ant jų užpili pirktų garuose virtų lęšių/pupelių pakuotę, papildomai išsiverdi brokolį/žiedinį kopūstą ar šparaginių pupelių (vos 3 min). Viską sudedi į vieną indą – aliejus su citrina ir šiek tiek druskos ir pipirų, galima valgyti. Norisi daugiau – dar greitai su prieskoniais ant keptuvės pakepini kubeliais papjaustytą tofu ar halumi, o jei dar būni iš vakaro pasidariusi burokėlių humuso – išeina karališka vakarienė vos per 15 minučių“, – receptu dalinasi R.Macikė.
Komplimentai sau – būtini
Eglė Balčiūnaitė akcentuoja, kad norint pradėti gyventi sveikiau labai svarbu sau įsivardinti tikslą ir susidaryti asmeninį planą – sąmoningas požiūris į save padės atrasti balansą kasdienybėje ir pasiekti užsibrėžtų tikslų. Taip pat reikia įprasti reguliariai atlikti išsamius kraujo tyrimus, kad pamatytume, kas vyksta mūsų viduje.
„Per didelį užimtumą mes galime ignoruoti savo kūno siunčiamus signalus, bet ne vyksiančius fizinius procesus. Kartais per ilgai tempiame ir įvyksta netikėtas lūžis, kuomet nustebiname patys save „juk viskas buvo gerai, kaip čia taip“. Tad nelaukime to paskutinio lašo, kai jau pasekmės padarys negrįžtamą žalą“, – dėmesį atkreipia sportininkė.
Eglė sako, kad pilnavertė mityba padės ne tik geriau jaustis fiziškai, bet ir pagerins emocinę savijautą, o reguliariai gurkšnoti vandenį kasdien – privaloma: „Būtina įsisvertini, kiek laiko gali skirti fiziniam judėjimui per savaitę, išbandyti skirtingas treniruotes, o atradus – skirti laiko kokybiškam poilsiui ir negailėti sau komplimentų“.
