„Visko mačiusius ir ragavusius žmones nustebinti yra sudėtinga, bet, regis, furšeto sumanytojams pavyko – niekas iš svečių pūdyto ryklio nebuvo ragavęs“, – sakė susitikimo, skirto pristatyti naują renginių sezoną Panemunėje įsikūrusiame restorane, vedėjas Gintaras Vidmantas.
Jis buvo vienas iš nedaugelio žmonių, kažkada turėjusių galimybę įvertinti pūdytos silkės skonį. Tad, pirmadienio vakarą vykusioje degustacijoje jis įsitikino – ryklio mėsa švelnesnė, o kvapas – ne toks aštrus.
Tam pritarė ir kino prodiuserio Gedimino Juodeikos mylimoji Živilė Jonikaitė. Pūdytos silkės ragavimas jai iki šiol kelia nemalonius prisiminimus. Žinomą moterį tuomet blogai nuteikė vien dėžutės atidarymas – ją prieš tai būtinai reikėjo laikyti šiltame vandenyje, kad patiekalo „aromatas“ būtų kuo labiau toleruojamas.
„Ryklys yra visai kitoks. Bent jo skonį pajutau“, – šypsosi Ž.Jonikaitė.
Paragauti pūdyto ryklio ryžosi ne tik ji ir G.Vidmantas, bet ir G.Juodeika, plaukų stilistas Karolis Murauskas, dainininkas Deividas Dubinovas-Deivizo, aktorius Evaldas Leskauskas, floristas Modestas Vasiliauskas, dainininkė Aušrinė Gerikienė, krepšinio sirgaliai Nauris ir Normundas Maciai, salono savininkė Gintarė Butrimavičienė.
Prie susilaikiusiųjų liko solistė Monika Falcon, dainininkė Giulija Baužienė, iliuzionistas Modestas Petrikas, aktoriai Rita ir Marius Sekmokai, dizainerė Jolita Barzdžiuvienė, bušido čempionas Jordanas Poškaitis, vyrų kirpimo salono savininkas Justas Kalnutis bei kiti.
Pasak G.Vidmanto, restorano „Sena skrynia“ savininkai svečiuose sulaukia gimtadienių, jubiliejų, krikštynų, vestuvių, įmonių vakarėlių rengėjų, kurie neretai nori ne tik skanaus maisto, bet ir pramogų. Jie atkreipia dėmesį ir į tai, kad pačiame mieste įsikūrusiame restorane švęsti įmanoma gana ilgai dėl išskirtinės pastato garso izoliacijos.
Graži ir gerai apipavidalinta erdvė, kurią galima pritaikyti prie renginio temos, anot jos šeimininkų, kuria šventinę nuotaiką ir prisideda prie bendro renginio įspūdžio. Tai taip pat, pasak G.Vidmanto, padeda pabrėžti renginio unikalumą. Anot jo, jauki ir tinkamai suprojektuota salė suteikia renginiui šilumos bei malonumo jausmą, kas yra labai svarbu, ypač neformaliuose renginiuose: dalyviai jaučiasi labiau atsipalaidavę, o tai skatina bendravimą ir malonų laiką.
„Turime idėjų, kai nustebinti žmones. Šįkart tai buvo pūdyta rykliena, o kviesdami apsilankyti vėl, sugalvosime naują atrakciją“, – patikina pokylių bei dienos pietų erdvės šeimininkas Kastytis.
Interneto platybėse minima, jog ne visiems priimtino užkandžio ruošimo technologija yra gana sudėtinga – hakarl gaminamas iš grenlandinio ryklio, kuris natūraliai turi nuodingų medžiagų, todėl jis negali būti valgomas iškart po sugavimo. Norint pašalinti toksinus, rykliena yra palaidojama smėlyje arba akmenimis uždengtoje duobėje, kur ji fermentuojasi kelis mėnesius. Po to ji džiovinama ore dar keletą mėnesių, kol tampa tinkama vartoti. Rykliena, kurią siūlo islandai, pasak G.Vidmanto, yra termiškai neapdorota, o konkrečiau – tiesiog supuvusi mėsa, pasižyminti ganėtinai stipriu amoniako kvapu bei skoniu. Dažniausiai kaip delikatesas yra patiekiamas mažytis gabalėlis, o skoniui „nuplauti“ pasiūlomas vietinis stiprusis alkoholinis gėrimas „aquavit“.
Nepaisant jo keisto gamybos būdo, hakarl yra turtingas baltymais ir kitomis maistinėmis medžiagomis, tačiau dėl jo stipraus kvapo ir skonio daugeliui žmonių jis yra iššūkis.
Hakarl yra ne tik įdomus dėl savo skonio, bet ir simbolizuoja islandų sugebėjimą išlikti ekstremaliomis gamtos sąlygomis ir naudojantis turimais gamtos ištekliais.
