„Apie Balį seniai mąstėme. Bet dvejojome dėl tokios tolimos kelionės su vaikais. Tačiau kai žiema taip prailgo ir dar susirgo vaikai, nusprendėme, kad dabar laikas imti ir pabandyti. Kol neišbandai, negali žinoti, kaip vaikai atlaikys ilgą skrydį ar laiko juostų pasikeitimą“, – 15min sakė Živilė Vaškytė-Lubienė.
Visgi nusprendus, kad nėra ko atidėlioti ir reikia vykti šeimos atostogų, planavimas buvo patikėtas Edgarui: „Šį kartą viską atidaviau į vyro rankas, nes ši kelionė buvo jo idėja. Jis ir bilietus gerus surado, ir apgyvendinimu pasirūpino. Aš rūpinausi tuo, ką pasiimti į kelionę, apmąstyti, ko gali prireikti. Nieko ilgai neplanavome. Porą dienų pasvarstėme, skrendam ten ar ne. O kai jau nusipirkom bilietus – viskas, traukinys pajudėjo.“
Laimingi vaikai – laimingi tėvai
Daugiausia abejonių kėlęs klausimas, kaip 3,5 metų dukra Frida ir 8 mėnesių Herkus ištvers skrydį, greitai nustojo kėlęs nerimą. Živilė juokauja, kad vaikai prie kelionės prisitaikė dar lengviau nei jiedu su Edgaru.
„Jie ir laiko juostų skirtumo nepajautė, nakties su diena nesupainiojo. Supratome, kad turime nuostabius vaikus, su kuriais galime jau ir pasaulį apkeliauti. Fridutė visur puikiai jautėsi, jai labai patiko, kad nereikia prisirengti daug drabužių, kad gali maudytis baseine kada panorėjusi ar šokinėti per bangas vandenyne, žaisti su smėliu.
Be to, Balio žmonės taip myli vaikus... Visi juos kalbino – nuo padavėjų iki taksistų. Oro uoste, maniau, darbuotoja man nebeatiduos Herkaus. Ji jau iš tolo ėmė mojuoti, kad eitume per jos apsaugos vartus. Pasiėmė ant rankų mūsų sūnų ir nuėjo. Aprodė jį visiems, fotografavosi su juo. Visus užbūrė didelės žydros Herkaus akys ir šypsena. Nes jis šypsojosi visiems, tai ir ištirpdydavo juos“, – džiaugėsi Živilė.
Tad atitrūkę nuo visų rūpesčių, niekur neskubėdami jie tiesiog mėgavosi kiekviena akimirka ir visa koja žengė į Balyje laukiančius nuotykius.
„Geros buvo dienos, – šypsodamasi prisimena Ž.Vaškytė-Lubienė. – Ryte – pusryčiai, baseinas ar paplūdimys, tada pietūs vietos restoranėlyje, pasivaikščiojimai po miestą, į vietos turgų ar muziejų. Apvažiavome ir garsiąsias šventyklas, ir nuostabiuosius ryžių laukus, lankėmės paukščių parke, beždžionių miške. Vaikai puikiai prisiderino net ir prie intensyvesnio grafiko. Bet net ir ramesnės dienos Balyje buvo tikrai įdomios ir mums, ir vaikams.“
Živilę ir Edgarą ypač sužavėjo čia esanti kultūrų įvairovė. „Balyje draugauja keturios religijos: islamas, krikščionybė, budizmas ir hinduizmas. Ir dar viską jungia jų tikėjimas mirusiųjų dvasiomis, jų sugrįžimu į gimtus namus. Jie kasdien joms aukoja, dėkoja, atlieka įvairius ritualus. Man buvo gražu visur matyti aukojimo dėžutes, kuriose būdavo gėlės, ryžiai, saldumynai ir smilkalai. Net ir viešbutyje kasdien ant palangės rasdavome aukos dėžutę ir užuosdavome saldų smilkalų kvapą. Ši sala tikrai įkvepia apmąstymams apie dvasingumą, apie skirtingas žmonių prigimtis, tautų skirtumus. Man patiko ten tvyranti taikos nuotaika, žmonių šypsenos, jų geranoriškumas ir paslaugumas. Nemačiau nė vieno pikto žmogaus. Jie gali būti liūdni, bet tik ne pikti“, – pasakojo ji.
Viena kelionės diena Lubiams įsimins ilgam – Balyje jiems teko išgyventi žemės drebėjimą. Iš pradžių tai juos ne juokais išgąsdino, tačiau netrukus aprimus ir pamačius, kad vietiniai ramiai gyvena toliau, šeima pasekė jų pavyzdžiu ir tęsė savo atostogas mėgaudamiesi salos teikiamais malonumais.
TAIP PAT SKAITYKITE: Žemės drebėjimą Balyje pajuto Edgaras ir Živilė Lubiai: „Rodėsi, tirta visas kambarys“
„Man gal labiausiai patiko Ubudas, Jis laikomas Balio kultūriniu centru. Ten ir muziejai, ir įvairiausi restoranėliai, kavinės, užeigos, parduotuvėlės, dideli turgūs ir gražieji ryžių laukai šalia. Kai mes ten buvome, vyko jogos, meditacijos, muzikos ir šokio festivalis, į kurį suvažiavo dalyvių iš viso pasaulio. Tikrai įdomi ir įvairi publika, jų vis sutikdavome veganų ar žaliavalgių restoranuose, o jų muzikos girdėdavome praeidami pro festivalio vietas ar šventyklų prieigas, kuriose vyko tradicinės Balio muzikos vakarai. Edgarui labiausiai patiko ryžių laukai kalnuose. Ten tokia ramybė... O vaikams, man atrodo, labiausiai patiko tai, kad mes visada buvome su jais, visada kartu. Veikdavome tai, kas visiems įdomu“, – tikino Živilė.
Žinoma, šeima nepraleido progos pasimėgauti ir vos keletą eurų kainuojančiais fantastiškais masažais... „Vilniuje yra vietų, kur atliekami tikrai puikūs masažai. Bet jie pas mus kainuoja dešimt kartų ir net daugiau. Tikrai sunku patikėti, bet puikiausias viso kūno masažas kainuoja Balyje 4–6 eurus. Tad pasimėgavome juo tikrai ne kartą.“
Apie maistą Živilė papasakojo daugiausia – nenuostabu, tokioje egzotinėje saloje juk ir apelsinas turi visai kitokį skonį. O dar kai vietiniai patiekalus gamina pasitelkdami savo tradicijas... Sako, kad šeimai čia buvo tikras rojus.
„Vaisiai ten tikrai dieviški. Labai jų trūksta dabar... Vien apie kokoso vandenį kai pagalvoju... Kaip norėtųsi jo dabar. Valgėme vaisius kasdien. Išbandėme visus, ką radome. Vien bananų penkias rūšis išbandėme. O kur dar saldūs ananasai, ličiai, papajos, mangustinai. Labiausiai norėjau paragaut duriano. Draugai įspėjo, kad jo kvapas atgrasus. Bet nei jis man smirdėjo, nei ką. O jau koks skanus... Labai patiko. Pamenu, pirkau duriano skonio ledus, tai manęs pardavėjas kelis kartus rimtu veidu perklausė, ar tikrai aš žinau šio vaisiaus skonį, – juokėsi Živilė. – Drakono vaisius gaivus, priminė agrastą ir burokėlį. Pasifloras viešbučio kieme rinkome, nes augo medžiai prie mūsų durų. Koks nuostabus šių vaisių kvapas... Paragavome ir duonmedžio vaisiaus, kurį buvo sunku rasti, nes jie įspūdingo dydžio ir dažniausiai pardavinėjami mažais gabaliukais. Bet radome. Labai gardūs. Beje, juos naudoja ir patiekalus gaminant – verda ant garų ir deda į sriubas – vietoj mėsos ar žuvies. Paragavome. Bet man jis šviežias daug gardesnis. Apskritai vegetarams, veganams ir žaliavalgiams ši sala – rojus. Juk ten derlius nuimama du ar net tris kartus per metus, viskas šviežia, nepurkšta jokiais chemikalais. Dar mums patiko tai, kad jie mėgsta sojos produktus – ne tik pieną daro, bet ir tofu sūrį, pačias pupeles fermentuoja ir deda vėliau į patiekalus. Išbandėme vegetariškus, veganiškus ir žaliavalgiškus patiekalus. Lankėmės ir paprastose užeigose, ir vakarietiškuose restoranuose. Maistas šioje saloje labai gardus ir nebrangus. Na, nebent eisite į prabangų restoraną.“
Visgi tobulos kelionės paslaptis slypi ne ten, kur vyksti ir ką veiki, svarbiausia – su kuo važiuoji, su kuo neri į naujus potyrius ir daliniesi džiaugsmais.
„Man ši kelionė patiko tuo, kad buvome visada visi kartu. Ir puikiai leidome laiką. Ir po pačią salą pakeliavome, ir trijose vietose buvome apsistoję. Tikrai pailsėjome, atsigavome ir pasikrovėme energija bei gera nuotaika. Pasikrovėme šilumos ir saulės energijos. Lietuviškos vasaros laukti jau nebe taip sunku. Būtinai dar sugrįšime į Balį. Labai mums ten patiko, dar ne viską pamatėme. Būtų tikrai šaunu ten žiemą praleisti. Gal pavyks?“ – 15min sakė Živilė Vaškytė.
