Šios ligos, kurios sukėlėjus perneša uodai, kilmė ilgą laiką buvo neaiški, o mokslininkai buvo sukūrę keletą nepakankamai pagrįstų teorijų.
Tyrėjai žinojo, kad šimpanzės užsikrečia parazitiniu pirmuoniu Plasmodium reichenowi, kuris yra giminingas žmonių maliariją sukeliančiam Plasmodium falciparum, tačiau nežinota, kaip šios rūšys yra susijusios.
Pasak vienos hipotezės, abiejų rūšių plazmodijai per milijonus metų išsivystė iš bendro protėvio skirtingų šeimininkų organizmuose.
Pasak kitos teorijos, šis parazitinis pirmuonis išsivystė žmonių organizme, o vėliau juo užsikrėtė šimpanzės, kurių organizmuose išsivystė nauja plazmodžių rūšis.
Tačiau studijos, kuri buvo paskelbta žurnale „Proceedings of the National Academy of Science“, autoriai patikrino trečiąją galimybę, ištyrę mėginius, kurie buvo paimti iš Kamerūne ir Dramblio Kaulo Krante gyvenančių laukinių arba laisvėje atvestų šimpanzių.
Šių žmogbeždžionių organizmuose mokslininkai aptiko kelių iki šiol nežinotų rūšių parazitų. Tyrimo rezultatai perša mintį, jog maliariją sukeliantys plazmodžiai iš šimpanzių organizmų buvo perduoti žmonėms.
Mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Ervaine įsikūrusio Kalifornijos universiteto Ekologijos ir evoliucinės biologijos skyriaus darbuotojas Francisco Ayala, iškėlė prielaidą, kad maliariją sukeliantis plazmodis žmonėms tikriausiai buvo perduotas per „vienintelį pernešimo šeimininkui atvejį“.
Studijoje nurodoma, kad toks perdavimas anksčiausiai galėjo įvykti prieš 2–3 mln. metų, o vėliausiai – prieš 10 tūkst. metų. Pasak mokslininkų, šis procesas buvo panašus į tuos, kurių metu žmonės užsikrėtė gyvūnams būdingais AIDS ir SARS sukeliančiais virusais.
„Mūsų dienomis žmonių skverbimasis į paskutiniąsias (atogrąžų) miškų buveines dar labiau suintensyvėjo, todėl padidėjo pavojus persiduoti naujiems ligų sukėlėjams, tarp jų – naujiems maliariją sukeliantiems parazitams“, – perspėja studijos autoriai.
