Ir nors restoranas per porą metų sostinėje spėjo išgarsėti kaip vieta, kurioje patiekiamos iš Prancūzijos atvežtos austrės, gimtadienio šventėje susirinkusiems buvo pasiūlyta ir pačių netikėčiausių patiekalų.
Tarp jų – ir omarai, aštuonkojai, net krokodilo mėsa ar zebro tartaras. „Čia galima rasti visokių įdomybių“, – 15min sakė restorano direktorius Ąžuolas Žvagulis.
Pasak jo, restorano siūlomi patiekalai lietuvių jau nebestebina – pakeliavę po įvairias šalis dauguma yra išragavę egzotiškos virtuvės.
Gimtadienio šventėje susirinkusieji galėjo klausytis ir gyvos muzikos koncerto, vakaro programoje skambėjo fortepijono muzika.
Ą.Žvaguliui tai jau antras vakaras iš eilės, kai čia vyksta gimtadienio vakarėlis. Tačiau, kaip pats sako, tokias progas reikia minėti. Restoranas jau prieš kurį laiką persikėlė į kitas patalpas, todėl svečius pasitiko atsinaujinęs.
Nemažai laiko darbe tenka praleisti ir pačiam verslininkui. Nors Ą.Žvagulis įsitikinęs – jei jau ko nors imiesi, turi maksimaliai išnaudoti save. Šiandien jam tenka darbe praleisti apie 15 valandų per dieną, todėl jis neslepia – pavargsta, bet, sako, tas nuovargis malonus.
„Negaliu patikėti, kad jau praėjo dveji metai. Kasdien dirbu be sustojimo: dienos metu bendrauju su klientais, tvarkau verslo reikalus, o vakare dirbu ir kaip padavėjas. Pats ir gėles sodinu, ir paveikslus kabinu, taip ir dirbu“, – šypsosi jis.
Ą.Žvagulis iki šiol pamena savo patį pirmąjį darbą, kai būdamas 14 metų viename restorane Anglijoje įsidarbino indų plovėju. Netrukus, sulaukęs pilnametystės, jis ėmė dirbti barmenu, o vėliau, supratęs, kad nori gyvenimą sieti su restoranų verslu, būdamas 20-metis jau galėjo džiaugtis direktoriaus pavaduotojo pareigomis.
„Lankiau kursus, baigiau vadybos studijas. O tuomet... išskridome į Venesuelą, kur dirbome sau“, – apie šeimos verslą Margaritos saloje 15min kalbėjo Ą.Žvagulis.
Ten Ąžuolas praleido dvejus metus, panašiai tiek praleido ir jo brolis Rytis
Žvagulis. Tuomet jų darbas ir gyvenimas persikėlė į naktines linksmybes. Ą.Žvagulis tą laikotarpį apibūdina taip: „Miegodavome biure, atsikeldavome, išnešdavome gultus į lauką, tuomet eidavome į barą, plakdavome „Pina Coladas“, vėliau porą valandų nusnūsdavome ant gulto ir vėl į darbus – o tuomet jau iki 6 ryto.“
Tačiau šio, dvejus metus trukusio periodo, Ą.Žvagulis nevadina darbo patirtimi, pasak jo, tai labiau gyvenimiška patirtis, kurios šiandien kartoti jis visai nenorėtų.
„Mums viskas puikiai sekėsi, tačiau Venesueloj politinė situacija nedžiugino. Ten dirbti, įsitvirtinti, priešingai nei Europoje – sudėtinga, tave bet kurią dieną gali tiesiog išmesti, gali tapti nebereikalingu“, – sakė jis.
Nepaisant to, Ą.Žvagulis jau nuo mažų dienų žinojo, kad vieną dieną imsis savo verslo. Todėl iš pradžių ėmęsis paprastų darbų, palaipsniui kilo karjeros laiptais.
„Pradėjau nuo pat apačios, todėl galiu patvirtinti – ko nors norint viskas yra pasiekiama“, – kalbėjo jis.
Ar dėl įtempto grafiko ir ilgų darbo valandų nenukenčia jo šeima? „Oi, šeimai darbas tikrai trukdo. Tačiau suvokiu, kad tai laikina. Kol kas, kol dar čia nauja pradžia, turiu daugiau laiko skirti darbams, bet vėliau po truputį atsiribosiu ir save galėsiu atiduoti šeimai“, – sakė Ą.Žvagulis.
Gimtadienio svečiai – nuotraukų galerijoje:
