Kristina, nors ir gimusi Palangoje, tačiau mokėsi, kaip ir dauguma profesionalių balerinų, Vilniuje, M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Mažųjų balerinų pasaulyje dekoratyvinė kosmetika atsiranda nuo 10 metų, tuomet jas dažo profesionalūs vizažistai prieš einant į sceną. O aštuntoje klasėje joms jau prasideda profesionalaus grimo pamokos. Todėl nenuostabu, kad 18 metų Kristina jau buvo įvaldžiusi visas dekoratyvinės kosmetikos priemones ir ne tik pati save padažydavo, bet mielai padėdavo ir draugėms.
Kristina be makiažo |
„Aš labai mėgstu dažytis ir dažyti kitus. Man tai savotiška dailė, tik ne ant popieriaus, o ant veido. Iš tikrųjų aš nesidažau, bet piešiu veidą. Nusipiešiu taip, kaip aš noriu atrodyti, pavyzdžiui, vieną vakarą aš noriu putlesnių lūpų, kitą vakarą, kai norisi didesnių akių, prisiklijuoju blakstienas. Žodžiu, žaidžiu. Visa tai priklauso nuo nuotaikos ir nuo to, kur einu. Pavyzdžiui, Vilniuje aš galiu išbūti visą dieną be makiažo ir dėl to nejausiu jokio diskomforto, bet Klaipėdoje aš taip neišdrįsčiau. Pajūryje tarp merginų jaučiasi didelė įtampa, tas nuolatinis nužiūrinėjimas, būtent šiame mieste norisi ir pasidažyti, ir kažkokį gražesnį rūbelį užsivikti“, – sako Vilniuje gyvenanti, tačiau dažnai Klaipėdoje besisvečiuojanti Kristina.
Balerinos nuomone, kiekviena mergina turėtų mokėti minimaliomis pastangomis padailinti savo veido bruožus. „Kalbu apie tas, kurios dirba tarp žmonių. Man minimalus makiažas – paslėpti veido trūkumai maskuojančiąja priemone ir pasirinktinai padažytos blakstienos arba lūpos. Tokiai kaip aš, šokėjai, kasdien dažytis tikrai nereikia, nes vis tiek repeticijose daug fiziškai dirbame ir visa tai, kas užtepta ant veido, „nuprakaituoja“, – sako mergina.
Vaikštinėdama po Vilniaus gatves ir stebėdama merginas bei moteris, Kristina džiaugiasi, kad į Lietuvą atėjo mada būti kuo natūralesnėmis. „Ir plaukai tapo natūralesnių spalvų, ir mažiau dažų ant moterų veidų, ir drabužiai skoningesni. Nors regionuose, kiek teko pastebėti, cirkas vyksta toliau“, – sako šokėja.