To tikisi ir „The Chemical Brothers“ gerbėjai Lietuvoje, jie savo numylėtinių laukė dvidešimt metų – bilietų į birželio 13-osios koncertą, vienintelį Baltijos šalyse, beveik neliko. Po ketverių metų pertraukos pasaulinį turą „The Chemical Brothers“ rengianti grupė pristatys ir naująjį, jau aštuntą, albumą „Born in the Echoes“.
Nors vis dar kartais įprasta manyti, kad elektroninė muzika nusileidžia populiariajai, keliskart „Grammy“ apdovanojimus pelniusią „The Chemical Brothers“, kurios nariai yra Tomas Rowlandsas ir Edas Simonsas (44), žino ne tik melonamai.
Turbūt mažai atsiras tokių, kuriems nieko nesako šios grupės singlo „Hey Boy Hey Girl“ pavadinimas. Ir tai – tik vienas iš keliasdešimties hitų, atnešusių pasaulinę šlovę dviem bičiuliams atlikėjams iš Didžiosios Britanijos.
„Nenorėjome būti dar viena grupe, kuri koncertuodama tiesiog atlieka senus gerus savo gabalus. Svarbu, kad plačiai skambėtų ir nauja mūsų kūryba, todėl neturėdami naujojo albumo pradėti gastrolių net nesvarstėme. Ir štai jis jau mūsų rankose“, – duodamas išskirtinį interviu žurnalui „Žmonės“ džiaugėsi Tomas Rowlandsas.
Tomai, grupės gerbėjai Lietuvoje vis spėlioja, kas jų laukia „The Chemical Brothers“ koncerte.
Pasirodymas Vilniaus „Siemens“ arenoje bus vienas pirmųjų – trečiasis šiame koncertų ture. Ir jis turėtų būti pribloškiantis! Prižadu daug naujienų: vizualizacijų, vaizdo medžiagos, naujų dainų, prie jų vis dar labai dirba visa komanda. Tikiuosi, žmonės ateis ir kartu su mumis patirs tikrą nuotykį.
Pasirodymas Vilniaus „Siemens“ arenoje bus vienas pirmųjų – trečiasis šiame koncertų ture. Ir jis turėtų būti pribloškiantis!
Dažnai visi turi tiek daug priežasčių būti namuose ir sėdėti prie kompiuterių. O mes norime būti ta priežastis, dėl kurios bent kelioms valandoms vertėtų išeiti iš namų ir pabūti kartu su mumis.
Iš 24 paskelbtų pirmųjų turo šalių tik Liuksemburge ir Lietuvoje surengsite solinius koncertus arenose.
Kiek vėliau, turui įpusėjus, dar vieną solinį koncertą surengsime San Fransiske. Kitose šalyse grosime muzikos festivaliuose. Negaliu tvirtai pasakyti, kad mums maloniau pasirodyti vieniems arenose, o ne festivaliuose. Pastaruosiuose susipažįsti su daug muzikantų, įdomių asmenybių, tačiau laiko gauni labai ribotai.
O štai grupės koncertuose viską kontroliuoji pats, gali daugiau improvizuoti, ilgiau groti publikai – nėra taip, kad tau skirta valanda, ir viskas. Mes taip seniai nerengėme koncertų, kad dabar visai nesvarbu, kur tai daryti, svarbiausia – groti.
Daug metų dirbate kartu su garsiu menininku, režisieriumi Adamu Smithu. Ir šį kartą jis daug prisidėjo prie naujojo albumo ir koncertų turo?
O taip! Jis su mūsų grupe nuo pirmųjų koncertų. Adamas daugiau negu metus dirbo prie šio turo vizualizacijų. Jis – labai kūrybingas ir turi daug idėjų. Tai, ką Adamas daro, – nuostabu, dabar stengiamės viską sujungti į viena ir tai parodysime šou metu Lietuvoje.
Liepą bus išleistas jūsų aštuntasis albumas „Born in the Echoes“, jį ir pristatysite šio koncertų turo metu. Kuo jis skirsis nuo ankstesnių?
Sunku pasakyti. Mūsų grupė kuria natūralų skambesį, jis kyla iš mūsų pačių. Daugelis kūrinių, tarkime, „Alive Alone“, „Chemical Beats“, skiriasi vienas nuo kito, bet sugula į tą patį albumą. Mes vis eksperimentuojame, bet mėgstame emocionalią muziką.
Neabejoju, kad publikai bus įdomu klausytis naujojo albumo dainų, juk niekas dar nėra girdėjęs jų visų... O ir patį albumą įrašyti truko ne taip jau trumpai. Tai – dvejų metų projektas, juo mes labai patenkinti.
Paimkime visus jūsų albumus – kuri dainą iš jų dažniausiai skamba galvoje ir yra pati mėgstamiausia? Viena!
Viena?! Oi, labai sunku pasakyti. Tai būtų tas pats, jeigu paklaustumėte: „Kurį iš savo vaikų mylite labiausiai?“ Nežinau, tikrai nežinau. Myliu jas visas. Turbūt blogas atsakymas, tiesa (nusijuokia)? Tiesiog kartais noriu girdėti vieną kūrinį, kitą dieną – kitą.
Klausotės savo kūrinių, tarkime, vairuodamas automobilį ar namuose?
Tikrai taip. Man patinka klausytis mūsų grupės kūrinių ne įrašų studijoje, įdomu išgirsti, kaip jie skamba kitoje erdvėje. Ir automobilis tam – puiki vieta, ypač tada, kai laukia ilga kelionė.
Rengti gyvus elektroninės muzikos pasirodymus ir įaudrinti publiką – nelengva, o jums tai pavyksta. Tačiau neretai elektroninė šokių muzika vis dar pavadinama sausa.
Ne tik elektroninė: yra ir sausų rokerių, kurie nesugeba sudominti publikos. Visų rūšių muzika gali būti nuobodi, tačiau viskas priklauso nuo pasirodymo, aplinkos, kurioje groji, nuo to, kaip tądien jautiesi pats ir kaip jaučiasi minia.
Mes grojame ilgus metus ir žinome, kaip tai daryti, radome būdą, kaip užvesti publiką ir save pačius. Daug improvizuojame ir tuos pat kūrinius grojame vis kitaip. Aišku, balansą stengiamės išlaikyti. Pasirodymai labai priklauso nuo atlikėjų emocinės būsenos – prieš koncertą kartais nutinka kas nors negero, tada groji su didesnę aistra ir pykčiu, o būna dienų, kai viskas klojasi puikiai, tai irgi daro įtaką šou.
Kaip per tuos dvidešimt metų pasikeitė jūsų požiūris į muziką?
Geras, bet sunkus klausimas, nes apie muziką man sudėtinga kalbėti. Muzika – kažkas nepaprasto. Ilgainiui keitėsi ne tik požiūris į ją, bet ir mes patys, mus supanti aplinka. Aš toli gražu nebe toks, koks buvau karjeros pradžioje... Kartais išgirsti dainas, kurių klauseisi būdamas šešiolikos, ir jos nukelia tave į ankstesnius laikus, priverčia pajusti ir prisiminti tai, ką patyrei anuomet...
Tai – nuostabu ir stebuklinga, nes muzika keičia žmones ir išlaisvina iš bet kokių rėmų. O požiūris į ją kito nuo pat paauglystės ir nuolat formuojasi vis iš naujo. Man visada patiko hauso ir hindi stilių muzika, hiphopas, ji darė ir daro įtaką mano paties kūrybai.
Ne vieną, kartu su jumis prieš dvidešimt metų pasaulio arenas užvaldžiusį, atlikėją atsimena tik patys ištikimiausi gerbėjai, „The Chemical Brothers“ žvaigždė spindi ligi šiol...
Nuo tos dienos, kai pradedi galvoti, kaip tau šitiek pavyko pasiekti ir kodėl esi lydimas sėkmės, pabaigi tą sėkmės etapą. Mes visada kūrėme dainas, įrašėme albumus ir niekada negalvojome, kaip išgarsėti. Tiesiog taip išėjo.
Tikiu, kad ateis laikas, kai nebeturėsime įkvėpimo kurti, žmonės mūsų nebesiklausys, tada bus metas išbandyti ką nors naujo. O dabar dar pavarykime (juokiasi)! Nenoriu spėlioti dėl mūsų ateities, bet tikimės dar ilgai groti ir kiekvieną pasirodymą surengti vis geresnį už buvusius.
Ar bent kiek ilgitės praeities, to, kas buvo karjeros pradžioje?
O kam žvalgytis atgal? Juk nėra taip, kad vieną rytą atsibundu ir staiga viskas pasikeičia, o aš ištariu sau: „Et, kaip ilgiuosi to, kas buvo anksčiau...“ Kodėl apskritai turėčiau ko nors ilgėtis? Aš galvoju apie tai, kas yra dabar ir kur eisime vėliau, todėl praeities ilgesys manęs visai nekankina.
Dauguma žinomų atlikėjų garsėja pašėlusiu gyvenimo būdu, vis naujais meilės romanais. Apie jus nieko panašaus neišgirsi. Abu su kolega Edu esate geri berniukai?
(Juokiasi.) Informaciją apie save kiekvienas gali kontroliuoti tiek, kiek nori pats. Tik pats pasirenki, ką nori, kad visuomenė apie tave žinotų, girdėtų ir matytų. Linksmybių yra, tačiau žvaigždžių gyvenimas mūsų niekada nedomino.
Mums patinka būti ant scenos, bet ne tam, kad parodytume publikai, kokie mes kieti, va, pažiūrėkite, kokios mes žvaigždės! Visada norėjome, kad mūsų muzika taptų populiari, bet ne mes patys, kaip asmenybės. Taip ir nutiko. Mes dėl to tik džiaugiamės.
Su kolega Edu vis dar esate tokie pat neišskiriami?
O taip! Draugai esame nuo neatmenamų laikų, kartu studijavome Mančesterio universitete, įkūrėme grupę... Edas jau ketverius metus daug laiko skiria ir akademinei karjerai, todėl dėl užimtumo šiame koncertų ture nepasirodys, tačiau su mumis bus Adamas, kuris padėjo sukurti neįtikėtinas vizualicijas ir šou efektus. Bus smagu!
Atkreipkite į mane dėmesį, nes aš tikrai būsiu vienas iš dviratininkų jūsų keliuose.
Koncertas Vilniuje jau netrukus. Daug žinote apie Lietuvą?
Prisipažinsiu, nesu artimai susipažinęs su Baltijos šalių kultūra, todėl ir apie Lietuvą žinau mažai. Gal jūs pasakysite, kas manęs laukia (nusijuokia)? Nuotraukose mačiau, kad pas jus daug bažnyčių... Vilnius – jaukus miestas? Puiku! Kaip tik tokie mane ir žavi labiausiai.
Kaip po pasirodymų geriausiai atsipalaiduojate?
Važinėdamas dviračiu. Mielai tai padaryčiau ir Vilniuje. Gal žinote, kur galėčiau jį išsinuomoti? Atkreipkite į mane dėmesį, nes aš tikrai būsiu vienas iš dviratininkų jūsų keliuose. O šiaip didžiausią malonumą man teikia meilė. Meilė viskam. Mylėti ir būti mylimam yra geriausia, kas žmogui gali nutikti.
Daug laiko praleidžiate kurdamas, įrašydamas albumus, o kur dar koncertai po visą pasaulį. Kaip į tokį jūsų gyvenimą reaguoja šeima – žmona ir trys vaikai?
Mes su žmona kartu esame labai seniai. Šalia ji buvo jau tada, kai mūsų grupę aplankė pirmoji sėkmė, nepasitraukė ir ne tokiomis geromis dienomis. Ji daug matė ir žino viską, todėl mane kuo puikiausiai supranta.
Tai, ką aš gyvenime darau, jai ne naujiena. Kartais į pasirodymus vykstu su visa šeima, tačiau ne visada tai būna taip paprasta – koncertai vėlyvi, būna toli... Į Vilnių šį kartą ji irgi nevyks – nespėja, bet kada nors vasarą tikrai bus su manimi.
