Šiandien su grupės idėjiniu lyderiu Alexanderis Bardas aptarsime buvusią grupės šlovę, jo dalyvavimą „Pasididžiavimo balsų“ renginyje bei įvairias jo veiklos kryptis: nuo dainų kūrimo, prodiusavimo, teisėjavimo laidoje „Švedijos dievaitis“, iki religinio ir politinio aktyvizmo bei vieno iš sinteizmo religinio judėjimo įkūrėjų vaidmens.
– XX a. 10-ajame dešimtmetyje „Army Of Lovers“ buvo labai populiari grupė Lietuvoje. 10-ojo dešimtmečio pradžioje koncertavote Vilniuje įsikūrusiame restorane „Dainava“. Ar pamenate šį koncertą? Kokia tai buvo patirtis? Ar tuo metu Lietuva dramatiškai skyrėsi nuo Švedijos?
– Na, visų pirma, Lietuva 2019-aisiais labai skiriasi nuo Lietuvos XX a. 10-ajame dešimtmetyje. Ir, žinoma, Lietuva 2019-aisiais yra daug panašesnė į Švediją, kadangi dabar ši šalis – integruota ir klestinti Europos Sąjungos dalis. Dabar lietuviai dažniau kalba angliškai nei rusiškai, tad kultūriniai mainai su likusia Europos dalimi suklestėjo. Lietuviai šiais laikais keliauja daug ir toli bei grįžta namo su naujomis ir šviežiomis idėjomis. Tai nepaprastai įkvepia.
– XX a. 10-ajame dešimtmetyje popmuzikoje vyko tam tikra „seksualinė revoliucija“. Popmuzikos scena buvo įžūli ir atvira. Ar manote, kad šiais laikais popmuzika tapo palyginti konservatyvi? Ar artimiausioje ateityje tikitės tam tikro popmuzikos atgimimo?
– Manau, kad popmuzika, anksčiau reiškusi popmuzikos žvaigždės garbinimą, dabar daugelio žmonių gyvenimuose tapo paprasta paslauga. Nebesiklausome vieno atlikėjo įrašo, klausomės grojaraščių. Diskžokėjus tampa muzikos tiekėju ir nebėra dievinamas kaip roko žvaigždė. Šiais laikais publika, turinti socialinių tinklų paskyras, pati yra žvaigždė ir dabartinėje socialinėje realybėje muzikos atlikėjai tėra jų „tarnai“. Kaip filosofas, šiomis dienomis aš duodu daug interviu, bet mano kolegos roko žvaigždės to nebedaro.
Žmonėms tiesiog daug įdomiau tai, kas skamba kokioje nors intelektualioje tinklalaidėje, nei kas kalbama sporto ar muzikos žvaigždės interviu. Dėl šios priežasties mes dabar daugiau nei bet kada klausomės tinklalaidžių ir žiūrime muzikinius vaizdo klipus, tačiau nebeskaitome muzikinių žurnalų. Muzika dabar tėra šimtaprocentinė pramoga.
Šiais laikais publika, turinti socialinių tinklų paskyras, pati yra žvaigždė ir dabartinėje socialinėje realybėje muzikos atlikėjai tėra jų „tarnai“.
– „Army Of Lovers“ buvo labai populiarūs Rusijoje. Kaip jautėtės lankydamasis Rusijoje turint omenyje, kad esate LGBT bendruomenės narys?
– Visada puikiai jausdavausi lankydamasis Rusijoje pasirodydamas su įvairiomis savo grupėmis. Žinoma, gyvenimas LGBT bendruomenei Rusijoje daug sunkesnis nei Vakarų Europoje, bet dėl to mūsų pasirodymas tampa dar reikšmingesnis. Tad daug kartų esu surengęs pasirodymus LGBT teisių ir kultūros renginiuose Maskvoje bei Sankt Peterburge, koncertuodamas su grupėmis „Army Of Lovers“, „BWO“ ir „Gravitonas“.
– Esate skaitęs pranešimus įvairiuose renginiuose Lietuvoje. Ar jaučiate sentimentų Vilniui? Koks jūsų požiūris į LGBT žmogaus teisių situaciją Lietuvoje?
– Vilnius visada buvo gražus ir įkvepiantis miestas. Taip pat myliu Kauną ir Palangą. Manau, kad didžiulio LGBT bendruomenės darbo dėka LGBT teisių situacija Lietuvoje žingsnis po žingsnio gerėja, kaip ir kaimyninėse šalyse. Kiti mano pranešimai Lietuvoje buvo nesusiję su LGBT temomis: kalbėjau apie filosofiją, technologijas ir verslą. Tad esu laimingas galėdamas dalyvauti „Baltic Pride“ 2019 ir pasidalinti savo asmenine istorija „Pasididžiavimo balsų“ renginyje. Didžiuojuosi galėdamas LGBT akronime atstovauti raidei „B“.
– Ar galėtumėte mūsų skaitytojams išsamiau pristatyti savo būsimus projektus? Ar aktyvizmas iš jūsų gyvenimo išstumia muziką?
– Muziką kurti nustojau prieš šešerius metus po paskutinio „Army of Lovers“ veiklos atnaujinimo. Nuo tos dienos esu filosofas, rašau knygas su Jan Söderqvist. Mūsų penktoji knyga „Skaitmeninis libido – seksas, jėga ir smurtas tinklų visuomenėje“ (angl. “Digital Libido – Sex, Power and Violence in The Network Society”) buvo išleista vos prieš keletą mėnesių, tad dabar keliauju aplink pasaulį pristatinėdamas ir reklamuodamas knygą. Išties esu tiek pat laimingas rašydamas knygas, kaip ir kurdamas muziką. Tai – toks pat fantastiškas kūrybinės energijos srautas, tad gyvenu labai laimingą ir pasitenkinimą teikiantį gyvenimą.
– Kokią pagrindinę žinutę norėtumėte perduoti Lietuvos LGBT bendruomenei savo vizito Lietuvoje metu?
– Linkiu koncentruotis į tai, kaip LGBT bendruomenė gali prisidėti prie visuomenės gerovės ir parodyti žmonėms, kiek mūsų bendruomenė gali duoti visuomenei. Susitelkiant į tai, ką galime duoti, o ne į tai, ko reikalaujame, bus daug lengviau pasiekti tai, ko norime, ir išsaugoti tai, ko pasiekėme savo kova.
Visada sakau: nesvarbu, koks sunkus buvo tavo gyvenimas, niekad nelaikyk savęs auka, visuomet galvok apie save kaip apie laimėtoją. Laimėtojai prisideda prie visuomenės gerovės, jų dėmesio centras yra visuomenė, o ne jie patys. Šiuolaikinei visuomenei reikia LGBT bendruomenės.
