Dažniau vaidinanti ir pati dainuojanti nei koncertus vedanti aktorė penktadienio koncertą pradėjo eilėmis. „Su poezija bei muzika susijusiuose renginiuose žodis yra ypatingai svarbus, publika įsiklauso, ne tik linguoja į taktą“ – sakė Ilona Balsytė, scenoje iš elegantiškos damos ilga suknia ir aukštakulniais netrukus virtusi ilgakase svajokle, o koncerto pabaigoje – šmaikštuole Larisa.
Aktorė neabejoja, kad dainuojamoji poezija turi stiprų staigmenos užtaisą: „Kai viskas pasakyta tiesiai, žmonėms neįdomu. Kuo gilesnė poezijos potekstė, kuo daugiau klodų atsiveria tekste, tuo geriau klausytojams – jie irgi pasidaro kūrėjais, ieško prasmės ir ją randa.“
Ilona įsitikinusi, kad poeziją per muziką lengviau išgirsti ir suprasti. „Šiuolaikiniai bardai yra tarsi kviesliai. Kiekvienas iš jų turi magiškų galių ir publikai perduoda savo žinią“, – tiki Ilona.
Antrosios dienos „Purpurinio vakaro“ koncerte savas žinias nuo scenos skleidė Kristijonas Ribaitis, „Baltos varnos“, Baltasis Kiras, Ainis Storpirštis ir grupė „Vandenynas“, grupė iš Airijos „Thundering down“, Domantas Razauskas su grupe „Vos vos“. O „Keistuolių teatro“ „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“ susirinkusiems dovanojo tiek džiaugsmingos nostalgijos, kad jos aidai ilgai netilo prie laužo palapinių miestelyje.
Meno magijos antrąją festivalio dieną irgi netrūko. Į kelionę po poetišką mūsų šalies gamtą kvietė Anykščių menų inkubatoriuje atidaryta Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Lietuva – praskleidus debesų apklotą“. L. ir St.Didžiulių biblioteką eiliuotais žodžiais pripildė poetai Vladas Braziūnas, Alvydas Šlepikas bei Liutauras Degėsys, o Anykščių koplyčią – vidurnaktį Dainiaus Gavenonio skaitomas Vytautas Mačernis.
Šeštadienis – paskutinė festivalio diena, žadanti ne mažiau staigmenų ir netikėtų susitikimų po purpuriniu Anykščių dangumi.
