Trečiadienio vakarą, Vilniaus universiteto planetariume, dainuojamosios poezijos gerbėjai, besiklausydami Sauliaus ir Jokūbo koncerto, galėjo pailsėti nuo įsibėgėjusios Kalėdų ir dovanų pirkimo karštinės. Dar gerokai prieš koncertą Jokūbas portalui Žmonės.lt pasakojo, koks bus šis pasirodymas, ką naujo ir seno jie atliks, o svarbiausia – kaip netikėtai susikirto muzikiniai aktorių – tėvo ir sūnaus – keliai.
 |
| Sauliaus ir Jokūbo Bareikių koncerto akimirka |
Jūsų su tėčiu koncertai vyksta itin retai, tačiau jie yra itin mėgstami klausytojų. Galbūt planuojate kokią nors ilgesnę, šeimyninę muzikinę programą?
Pati programa, manau, yra pakankamo ilgio. Ji bus dviejų dalių, kaip normalus koncertas. Kalbant apie dažnumą, taip tiesiog išeina, kad mes esame aktoriai, o ne vadybininkai. Mes tiesiog esame inertiški pasiūlymams – paprastai, jei kas nors pasiūlo ir pakviečia, mes ir važiuojame. Galbūt dėl to, kad patys nededame pastangų organizuodami koncertus, jie vyksta itin retai. Kita vertus, galbūt po Naujųjų metų mūsų koncertinį tandemą klausytojai išvys ir išgirs šiek tiek dažniau. Tikriausiai atsiras kažkoks žmogus, kuris visą tai padės kuruoti.
Kaip pats ir minėjote, pirmiausia esate aktoriai, ar savo užimtoje darbotvarkė atrandate laiko repeticijoms?
Atsiranda. Vis tiek tas repetavimas yra gana individualus reikalas. Ta prasme, daug dalykų – pavyzdžiui, groti – gali pasidaryti ir vienas. Paprastai mes grojame ir repetuojame po vieną, namuose. Tikrai nebūtina visą laiką repetuoti kartu. Susitinkame tik apšlifuoti techninius dalykus – kartojimus, balsus, frazuotes.
Su tėčiu koncertuoti, jei neklystu, pradėjote gan neseniai – prieš dvejus metus. Papasakokite, kaip gi tai įvyko?
Pats pirmas mūsų pasirodymas, matyt, įvyko mano uošvio dėka. Jis tiesiog didelį būrį draugų sukvietė į gamtą, tokį dvarą į mudviejų koncertą. Jis buvo visiškai neoficialus ir nemokamas. Apie bilietus kalbos nė nebuvo. Jis mums užsiminė, kad norėtų, jog mes dviese su tėčiu pagrotume. Iš tiesų atvažiavome, buvo daug žmonių ir garsas apie mus taip ir nuvilnijo. Tad tokia ir buvo mūsų premjera. Vėliau Virgis Stakėnas mus pakvietė į „Akacijų alėją“. Tada mes pirmą kartą oficialiai pasirodėme tokiame rimtame festivalyje.
 |
| Jokūbas Bareikis |
Jūsų tėtis yra sakęs, kad apie jūsų kuriamus tekstus ir muziką sužinojo atsitiktinai ir labai nustebo...
Čia galbūt apie melodijas daugiau. Tekstų aš stengiuosi ieškoti, o ne kurti. Aš pats daugiau muziką kuriu. Tiesa, esu kelioms melodijoms ir pats parašęs tekstus, bet man labiau patinka ne mano tekstai.
Trečiadienį nuskambėsianti programa bus dviejų dalių. Kokios jos, kokia bus jų specifika ar, galbūt, tematika?
Pirmoji dalis – rimtesnė ir dainos joje bus lyriškesnės. Antroji, be abejo, yra tokia smagesnė ir linksmesnė. Joje bus ir intarpas, kurio metu tėtis pasakoja istoriją. Jis pasiima smuiką ir pasakoja istoriją, kaip mokytoja jį mokė groti ir žadėjo padaryti iš jo Paganini. Ir jis grodamas ištraukas iš įvairių kūrinių rodo, kaip galima groti ir apskritai smuiką kaip instrumentą naudoti. Po šios istorijos grosime dainas žinomesnes, smagesnes, o kelias net humoristines dainas. Žinoma, jis yra tarsi tėčio hitai, dainos, kurias jis pasilieka finalui arba bisui.
Ši programa yra, kaip suprantu, skirta šventiniam periodui
 |
| Saulius Bareikis |
Tikriausiai taip tik sutapo. Pati planetariumo aplinka suteikia tokią įdomią atmosferą: dangus, žvaigždės ir muzika. Specialiai tokios šventinės programos mes neruošėme.
Kalbant apie šventes, artistai dažniausiai jas praleidžia scenoje šokdami, dainuodami, grodami, vaidindami. Kaip gi jūs – ar pasineriate į darbų liūną, o gal atvirkščiai – jums tai sakralus metas, kuomet galite pabūti su šeima?
Tai yra labai individualus sprendimas, kiekvienais metais žiūriu pagal situaciją. Pavyzdžiui, šiais metais per Kalėdas ir Naujuosius aš dirbsiu. Tačiau dar gerokai prieš Naujus metus aš grįšiu. Darbas priklauso nuo to, kaip kada jo išpuola, kaip pats sugalvoju ir nuo to, ar esu nusiteikęs dirbti.
 |
| Sauliaus ir Jokūbo Bareikių koncerto akimirka |
