Elektroninės muzikos projektas „Antidote“ įsitikinę, kad ši muzikinė kryptis yra puiki terpė reikštis kūrėjui, atskleisti save itin plačiai, naudojant elektroninius ir skaitmeninius muzikos instrumentus suteikti klausytojui unikalų potyrį. Augančios elektroninės muzikos bendruomenės įsitikinimu, ši muzika yra ekvivalenti kitoms meno formoms, galinti atrasti klausytoją skirtingiausioje auditorijoje.
Tuo įsitikinę ir „Antidote“ projekte pasirodę elektroninės muzikos kūrėjai, sutikę pasidalyti savo mintimis apie šį pasaulį, jį supančius žmones ir egzistuojančią muzikos kultūrą.
BDHBTS
Lietuviškas šokių duetas (Titas Motuzas ir Liudas Lazauskas) BDHBTS vakarėlių serijas rengia didžiausiuose Lietuvos klubuose, šie pritraukia itin daug klausytojų.
„Kaip ir visur – namie, darbe, sporte ar šokiuose – save norisi apsupti žmonėmis, su kuriais tau faina būti, kurti bendruomenę. Nemanau, kad čia yra kažkokia papildoma paslaptis – jei tau patinka žmogaus muzika, patinka jo asmenybė, tai ir norisi jį raginti, užmegzti draugystę, pakviest paragaut midaus prie savo stalo“, – apie ryšį su savo klausytojais kalba duetas.
Aplink savo leidybinį ženklą jie tikisi burti muziką mylinčių profesionalų komandą, o gal net vieną dieną jų išleistas kūrinys taps tramplinu į kitą lygį kuriam Lietuvos elektroninės muzikos atlikėjui.
O kaip pasiekti vis daugiau žmonių, duetas irgi žino. Anot BDHBTS, sunku prisiminti bent vieną jų pasirodymą, kurio metu nešoktų jie patys arba žmonės aplink juos.
„Manau, reikia nepamiršti, ko susirinkom į šokių aikštelę in the first place, o tai yra atsipalaiduoti“, – įsitikinęs duetas.
„Darkroom“
Elektroninės muzikos atlikėjai Jonas Calli, žinomas pseudonimu John Patter ir Tadas Kani yra ilgamečiai kultūros klubo „Kablys“ rezidentai. Už jų „tamsiame kambaryje“ slepiasi toks konceptas, kuris atspindi juos geriausiai, muziką, kuri apjungia senas ir jaunas kartas.
„Mes matome drąsesnius žmones, kurie drąsiau eina į vakarėlius, nes tai yra kultūra. Šokių muzikos kultūra. Ir pasikeitė pats ėjimo į vakarėlius konceptas. Nebėra taip, kad šokių muzika skirta tik tam tikriems žmonėms“, – mano duetas.
Anot jų, tamsi ir gili muzika klausytojui nesuteiks kažko išskirtinio – jie muziką renkasi pagal tai, kas yra patys.
„Bet tikrai mylintis muziką žmogus gali kaifuot klausydamas tamsios muzikos, jis gali kaifuoti klausydamas džiazo, hauso. Nemanau, kad mūsų muzika kažkuo išskirtinė – ji tiesiog yra mūsų“, – sako „Darkroom“.
Jaroška
Kompozitorius, didžėjus, gyvos muzikos atlikėjas, kuriantis po vardais Jaroška, Karkasas, Carus ir daugeliu kitų, įsitikinęs, kad elektroninė muzika, kaip ir visi dalykai, kuriuos darome, įdėjus pastangas, tikrai gali pretenduoti į meno kūrinį.
„Ji yra XX–XXI amžiaus modernusis menas – moderniausia forma. Ypač dėl to, kad ji turi absoliučią laisvę, gali drąsiai eksperimentuoti, leisti veikti vaizduotei“, – sako kūrėjas. Anot didžėjaus, šiais laikais modernus ir klasikinis pasauliai puikiai dera, tarkim, elektroninė muzika įkomponuojama į akademinę.
„Gardens of God“
Itin dažnai užsienyje įvairiausiuose festivaliuose ir klubuose atpažįstamas lietuvių kūrėjas Mindaugas Lapinskis Lietuvos elektroninės muzikos sceną pažino ne vien tik šokdamas klubuose, o juose grodamas. Ir džiaugiasi, kad atsiranda vis daugiau sunkesnio garso, techno, keičiasi ir auditorija, jos suvokimas.
„Nepasakyčiau, kad šiais laikais lietuviška muzika kažkuo skiriasi. Aišku, mes neturim kažkokio ypatingo elektroninės muzikos garso, kaip prancūzai, tarkim, turėjo su „Daft Punk'ais“. Bet man atrodo, kad viskas puiku – esame lygiaverčiai su užsieniu tiek garsu, tiek idėjomis. Tik galbūt reikia daugiau sėkmės istorijų, o šiaip viskas cool“, – įsitikinęs kūrėjas.
„Ten Walls“
Kalbėdamas apie kūrybą, elektroninės muzikos kūrėjas „Ten Walls“ sako, kad niekas neprilygsta tam pirmajam pradiniam garsui, su kuriuo „žaidi“, jį moduliuoji, formuoji charakterį ar personažą. Lipdai kūrinį lygiai taip pat kaip kitose meno srityse. O ir klasikinės muzikos įtaka kūrėjo gyvenime neabejotinai buvo stipri.
„Žinai, mus mokykloje apie kiekvieną kompozitorių mokė, kad visų kūryboje buvo svarbiausi trys etapai – ankstyvasis, brandusis ir vėlyvasis laikotarpiai. Dabar, pasirodžius „Carmen“, albumams „Queen“ ir „Lights for a dreams“, aš jaučiu, kad įžengiau į brandos laiką ir dėl to mano skambesys pasikeitė“, – sako „Ten Walls“.
Monika Seta
Muzikos selektorė, itin pamėgta „Opium“ ir „Lizdas“ klubuose, Monika Seta kuria edukacinę Lietuvos šokių muzikos kultūros pusę.
„Man patinka apšildyti auditoriją. Esu žmogus, kuris mėgsta planuoti ir kontrolę, nors kartais ir pritrūksta improvizacijos, pasidavimo šiai minutei, šiam momentui. Todėl „apšilimai“ man patinka, nes gali įeiti į naktį, stebėti žmones, kurie ateina į klubą, kaip jie pradeda tyrinėti aplinką. Smagu viską užkurti“, – juokiasi kūrėja.
Monikaze
Elektroninės, neretai avangardinės muzikos kūrėja Monikaze, kuri savo muzikoje atranda naujas plotmes ir pateikia naujų stilistikų užuomazgas, sako, kad kūryba jai – tarsi pasąmonėje užsifiksuojanti mozaika.
„Daug dirbdami ir kurdami mes išmokstam tą mozaiką daryti vis geriau ir geriau. Viskas daro įtaką kūrybai. Kaip ir mano sesės sugrotas Mozartas įstrigo man iki išprotėjimo galvoje ir iki dabar pat skamba. Jis irgi daro labai didelę įtaką mano kūrybai ir stiliui. Kaip ir kokia vaikystėje išmokta liaudies daina ar televizijos reklama. Tiesiog viskas susikrato tokiomis dalelytėmis ir paskui susilipdo į kažką naujo“, – sako Monikaze.
Kurdama elektroninę muziką, ji sako neturinti jokių rėmų ar principų, neturi nieko strateguoti, tiesiog įdėti daug fantazijos.