Hiphoperio išbandymas
„Pirmą kartą išgirdęs „Kolio“ demo net nenutuokiau, kaip turėtų skambėti daina galutiniame rezultate. Juo labiau, kad šio žanro stilistika man buvo svetima, nes mano skoniui artimesnė yra hiphopo muzika. Viskas pasikeitė, kai pamačiau pirmąsias „artwork'o“ idėjas, nupieštas pieštuku ant paprasto lapo“, – prisimena dainos garso režisierius Ramilas Mamedov.
Būtent tapytojo kurti eskizai jam tapo kūrybine atspirtimi. „Supratau, jog įrašas neturėtų būti blizgantis. Ko gero, atvirkščiai – šiltas, gal net purvinas, savito charakterio. Taip gimė idėja mėginti įrašą suvesti labiau su dub elementais ir naudoti lofi estetiką. Maniau, išgirdusi pirmą darbinį „mix'ą“ Laura (Mexeny) pamanys, kad išprotėjau, bet ne – mes abu vienodai buvome išskridę į kosmosą“, – pasakoja R.Mamedov.
Netikėta tapytojo rolė
„Aš piešiau pagal Lauros garsą, o režisierius suvedinėjo pagal mano vaizdą. Viskas gavosi, sakyčiau, labai įdomiai“, – sako M.Gaubas, pastebėdamas, jog vaizdiniai elementai, kuriuos jis išryškino viršeliui skirtame piešinyje, buvo juntami jau pirminiame dainos demo.
„Kūrinys turi šmaikštų tekstą, kuris man davė impulsą vaizduoti tai, apie ką dainuojama. Iškart buvo aišku, kas čia pagrindinis personažas. Be to, jau Lauros versijoje buvo sukurtas erdvės jausmas, nuotaika. Tai irgi atrodė svarbu – išlaikyti ramybę, plaukimą, kuriame yra ir tamsos, ir šviesos, o taip pat ir gylį, 3D vaizdą“, – pasakoja M.Gaubas.
„Bet šiaip kolis galėtu būti ir dar mažesnis. Jeigu būčiau piešęs ne skaitmeninį viršelį, matomą kompiuterio ar telefono ekrane, o paveikslą, tai daryčiau jį trijų metrų dydžio ir jame pridėčiau tokį mažą koliuką, paklydusį. Kad priėjęs bandytum suprasti, kas čia per kosmosas, ir tik įsižiūrėjęs atrastum tą kolį, stiklainyje užvakuumuotą, su koja išlindusia (juokiasi)“, – sako menininkas.
Ir vis dėlto, iš kur tas kolis?
„Šiaip esu labiau kačių žmogus. Turiu tokią mylimą ponią, kuri kaip tik netyčia įkniaukė šiame įraše. Vaikystėje su tėvais auginome senbernarą Harį, su juo gyvenome Karoliniškėse, dviejų kambarių bute. Dar dabar mama laiko tris šunis. Gal taip sutapo, kad ir tas kolis kažkaip atsirado pasąmonėje“, – mintimis dalinasi autorė, Laura Kešytė-Mexeny. „Bet šiaip juk daina apie jausmus, ne?“, – priduria.
Mexeny pastebi, jog kūrinyje galima įžvelgti karikatūriškų nuorodų į hiphopo kultūrą: „Galėčiau sakyti, kad „Kolis“ – tai beveik lietuviška pasaka, „užmauta“ ant hiphopo kurpalio. Bet žinau, kad Ramilas prieštarautų. Todėl pasakysiu kitaip. Kai buvau vaikas, turėjau mėgiamą pasaką apie kaulinį senį, kuris gyveno ant geležinio kalno. Kai truputį paaugau, sužinojau, kad hiphopo subkultūroje irgi sutinkamas „senis“, tik kreipinio forma. Sutapimas? Nemanau.“
„Ir dar. Kūrinį labai sušildė Donato Bielunskio boso partija. Be gyvo instrumento virpesio „Kolis“ būtų skambėjęs plastmasiškai, lyg žaislinis lofi. O bosinė gitara įkūnijo ir erdvėje paklydusį šunį, ir besirangantį žaltį, ir drebančią planetą... Beje, Donatas – vienas talentingiausių muzikų, kuriuos pažįstu. Jo „linijose“ justi širdis“, – sako Mexeny.
Klausytojai, ieškantys subtilaus šiurpulio ar siaubo elementų, juos galės atrasti ne tik naujausiame autorės kūrinyje „Kolis“, bet ir pavasarį išleistame klipe dainai „On the Road“, kurį pamatyti galite čia.
