– Luka, ką tau pačiai reiškia „Aš nebijau“?
– Ši daina yra mano nepriklausomybės išraiška. Nors šeima mane išties palaiko ir pritaria mano karjeros kelio pasirinkimams, dažnai įspėja ir apie jo sunkumus, klausia, ar tikrai gerai viską apgalvojau. Kai įrašinėjau, įsivaizdavau, kad dainuoju tėčiui, taip bandydama parodyti, kad nebijau daryti tai, kas man lemta. Nebijau parodyti, ką galiu. Šis kūrinys man suteikia jėgų ir tikėjimo savimi sunkiomis akimirkomis.
– Kada supratai, kad nori siekti dainininkės karjeros?
– Kad man lemta dainuoti, pajutau dar 6 metų, tačiau rimčiau tuo užsiimti pradėjau tik sulaukusi 13 metų. Paauglystėje pradėjau galvoti, kad norėčiau siekti dainininkės karjeros, tačiau, žinoma, buvo ir abejonių. Svarsčiau apie renginių organizatorės darbą ir kitas kūrybiškas profesijas. Sulaukusi 17 metų nusprendžiau išbandyti jėgas televizijos projekte. Džiaugiausi kiekviena projekto minute, buvo labai gera, sulaukiau begalės palaikymo ir tai mane įkvėpė. Dalyvavimas televizijos projekte man tik patvirtino, kad dainavimas bus mano kelias.
– Kaip klostėsi tavo kelias pasibaigus TV projektui? Kuo dabar užsiimi?
– Po projekto pusmetį visiškai nedainavau: reikėjo pertraukos, laiko atsigauti psichologiškai ir fiziškai po labai intensyvaus projekto laikotarpio. Kiek atsitraukus, labai greitai pasidarė aišku, kad karjeros būtina siekti su autorine kūryba, vien pophitų perkūrinių neužtenka. TV projekte užmegzti ryšiai ir pažintys padėjo suformuoti dabartinę komandą, su kuria 2022 m. vasarą pradėjome ruošti albumą.
Dabar studijuoju muzikinio teatro specialybę Vilniaus kolegijoje. Esu labai patenkinta studijomis: ten daug praktikos, galimybių atsiskleisti kaip atlikėjams bei aktoriams. Taip pat suteikia išskirtinių galimybių dalyvauti didelio masto svarbiuose Lietuvos renginiuose. Pavyzdžiui, dėl studijų išpildžiau vieną savo svajonių padainuoti Vilniaus Katedros aikštėje, taip pat teko pasirodyti ir Prezidentūroje. Muzikinio teatro studijos man padeda atrasti savo skambesį, dar laisviau jaustis bei judėti scenoje. Šokio, teatro ir fortepijono pagrindų mokymasis suteikė labai vertingų žinių mano profesijai. Dabar save matau ne tik kaip dainininkę, bet ir kaip daugiaplanę atlikėją, galinčią įsikūnyti į skirtingus vaidmenis.
– Kada galime tikėtis viso albumo?
– 2024 m. pavasarį.
– „Aš nebijau“ yra titulinė albumo daina. Ar galime sakyti, kad ji apibendrina viso albumo siunčiamą žinią?
– Taip, šiuo albumu noriu priminti savo klausytojams nebijoti – pasileiskite plaukus, būkite savimi ir, neabejoju, aplinkiniai jus pamils tokius, kokie esate. Tą patį kartais tenka priminti ir sau. Šis albumas man pačiai daro didelę įtaką ir kaip dainininkei, ir kaip žmogui. Mokausi būti laisvesnė, nuoširdesnė ir atviresnė viskam, ką gyvenimas gali atnešti. Taip pat stengiuosi drąsiai eksperimentuoti su sceniniu įvaizdžiu. Man padeda stilistė Miglė Kazėnaitė, ji puikiai supranta, kokia noriu būti scenoje ar fotosesijose, sukuria mano vizijas atitinkantį, puikų įvaizdį. Ji bendradarbiauja su tokiais jaunais dizaineriais kaip Almantas Kunskas, kurie įneša naujovių ir pastūmėja mane drąsių idėjų link, o tai tik padeda atrasti vis naujų spalvų.
– Kas tau svarbiausia būnant ant scenos?
– Visų pirma, man labai gera būti scenoje. Tą pastebi ir aplinkiniai. Mano artimieji man visada sako, kad man pradėjus dainuoti viskas pasikeičia. Jaučiu, kad scena man suteikia galimybę parodyti tą savo pusę, kuri lieka nuošalyje kasdieniame gyvenime. Ant scenos galiu sau leisti tapti nieko nebijančia, stipria, nepriklausoma mergina, palikti visas kasdienes negandas už durų. Ant scenos iš tiesų viskas pasikeičia: žvilgsnis, judesiai, energija. Tačiau tai išlieka labai tikra ir nuoširdu, taip į paviršių iškyla vidiniai impulsai, kuriuos sukelia mano atliekama muzika.
Būti scenoje man niekada nėra darbas. Pasiruošimas – taip, tai sudėtingas procesas, reikalaujantis nepriekaištingos disciplinos ir kūrybiškumo. Tačiau viskas atsiperka su kaupu vos prasidėjus pirmai koncerto dainai.
