Savo jėgomis išsikovoję teisę būti viena „paklausiausių“ vasaros festivalių prekių, išmaišę Europą ir net dešimt metų (!!!) kūrę savo debiutinį albumą „Inspired by a True Story“, grupės vyrukai turi vienintelį, regis, labai paprastą tikslą – visada išlikti savimi.
Bene įspūdingiausia šiandienos indie roko grupė Lietuvoje šiuo metu intensyviai ruošia naują albumą ir žada jį savo gerbėjams pristatyti kitų metų pradžioje. Negana to, prisipažinę, kad naujasis įrašas bus kokybinis grupės žingsnis pirmyn, šiauliečiai drąsiai tikina: dėl didelių muzikinių ambicijų gali tekti rimtai išplėsti grupės koncertinį sąstatą.
Tačiau dideles muzikines ambicijas bei skambias muzikines svajones puoselėjantį „M.A.M.A.“ apdovanojimuose geriausia roko grupe pripažintą kolektyvą į priekį veda ne pinigų troškimas ar siekis užkariauti pasaulį.
Savo debiutinį albumą „Inspired by a True Story“ mes kūrėme 10 metų! Tokios prabangos daugiau sau leisti negalime.
„Niekada nesiekėme būti populiariais, niekada nesivaikėme mados ir niekada negalvojome, kaip gerai būtų uždirbti visus pasaulio pinigus. Visą laiką mes mėgavomės kūryba. Tai – tikroji grupės stiprybė“, – vienbalsiai tvirtino grupės nariai Julijus Aleksovas ir Tomas Grubliauskis, vieną iš paskutinių saulėtos vasaros dienų skyrę laiko interviu portalui manoMUZIKA.lt.
Iki kaulų smegenų nuoširdūs ir draugiški „kolorsai“ ruošėsi rimtai kibti į naujo albumo įrašus. Todėl natūralu, kad gurkšnodami nealkoholinį alų vienoje sostinės kavinių, grupės nariai mums daug kalbėjo būtent apie jį.
Tačiau vienas laukiamiausių ateinančių metų albumų – toli gražu ne vienintelė tema. Bemaž valandą trukusiame interviu Julijus ir Tomas pasakojo apie tikruosius grupės tikslus ir naujas kūrybines ambicijas, įsimintiniausius koncertus ir patogaus gyvenimo atsižadėjimą muzikinių svajonių įgyvendinimo vardan.
Išleidę „Inspired by a True Story“ ir pervažiavę didžiąją Lietuvos dalį jūs tarsi pradingote. Jau kurį laiką grupės viešojoje erdvėje praktiškai nesimato. Papasakokite, ką šiuo metu veikia „Colours Of Bubbles“?
Julijus: Dar pavasarį kartu su Tomu nusprendėme palikti Vilnių ir pradėti kurti naują albumą. Gyvendami sostinėje to padaryti tiesiog negalėjome – darbo savaitėmis dirbdavome, savaitgaliais koncertuodavome, todėl įrašams laiko nebeliko. Supratome, kad turime pasirinkti – muzika ar kita veikla.
Laimei, abejonių neturėjome nė akimirkos (šypsosi). Be to, grupėje buvome tvirtai nutarę: iki rudens pradžios turi būti sukurti visi naujo albumo kontūrai. Taigi, vasara buvo skirta kūrybai; spalis ir lapkritis – įrašams ir prodiusavimui.
Kaip suprantu, šiemet albumo tikrai neišvysime?
Tomas: deja, šiemet albumo dar tikrai nebus. Rudens pabaigoje turėtų pasirodyti mūsų pirmasis naujojo LP singlas, na, o visas albumas dienos šviesą išvys ateinančių metų pavasarį.
Elgiatės, sakyčiau, kaip tikri rokenrolo žmonės – metate darbus, spjaunate į kasdienybę ir nutariate, kad muzika turi būti vienintelė jūsų šiandienos veikla. Ar vis dar tikite, kad tai – sąlyginai jaunai grupei – tikrai realu ir įgyvendinama?
Julijus: Esame pagyvenęs jaunimas, tikintis gražia idėja (kvatoja). O jei rimtai, manau, kad tai – savotiškas likimo ženklas. Visos mūsų kasdienės veiklos kortos sukrito taip, kad šis pasirinkimas atrodė sveikiausias, logiškiausias ir, svarbiausia, teisingiausias.
Kita vertus, savo debiutinį albumą „Inspired by a True Story“ mes kūrėme 10 metų! Tokios prabangos daugiau sau leisti tikrai negalime.
Jei jau prakalbote apie naują albumą, gal galite papasakoti apie jį plačiau? Koks bus naujasis „Colours of Bubbles“ darbas?
Julijus: Jau turime albumo griaučius – sukūrėme ir įrašėme visų kūrinių demo versijas, kurios po truputį įgauna vis gražesnį ir tvirtesnį muzikinį rūbą. Jeigu pirmą albumą kūrėme 10 metų ir jame atsispindėjo mūsų visi jaunystės etapai, tai šis diskas bus gerokai brandesnis ir tikrai kur kas labiau vientisas.
Tomas: Visgi naujas mūsų diskas ir pirmasis įrašas turės vieną bendrą bruožą – jį prodiusuos Snorre (Snorre Bergerud – aut.). Su juo kartu dirbome prie „Inspired by a True Story“ ir, galime ranką prie širdies pridėję pasakyti, kad jo darbu buvome tikrai patenkinti.
Pradėję kurti naują albumą jūs tarsi užbaigėte „Inspired by a True Story“ etapą – labai svarbų jūsų karjeros laikotarpį, kuris leido jums dar stipriau įsitvirtinti Lietuvos muzikos rinkoje. Kaip jūs patys vertinate praėjusį muzikinį etapą?
Julijus: nepaisant to, kad neišleidome galybės muzikinių klipų ar neradome kai kuriai albumo medžiagai vizualinių sprendimų, manau, kad šiame etape iš savęs „išspaudėme“ praktiškai viską, ką galėjome.
Tomas: džiugina tai, kad „realizavome“ visą albumo tiražą . Galime daryti išvadas, kad mūsų muzika visgi pasiekė klausytoją. Atsižvelgiant į tai, kad šiandien daugelis melomanų muziką vartoja internete, sakyčiau, kad „Inspired by a True Story“ indie grupei iš Lietuvos buvo tikrai sėkmingas albumas (šypsosi).
Negana to, labai džiaugiamės, kad mūsų muzika domėjosi ne tik Lietuva. Portale iTunes „Colours of Bubbles“ kūrybą įsigijo JAV, Japonijos ir kitų vakarų šalių gyventojai. Taigi, muzika tikrai neturi sienų! Galų gale, grįžtant prie vietinės rinkos, negalime pamiršti ir M.A.M.A apdovanojimo. Tai taip pat didelis įvertinimas, prie kurio albumas labai prisidėjo (grupė „Colours Of Bubbles“ laimėjo statulėlę geriausios roko grupės kategorijoje – aut.).
Julijus: Grįžtant prie tavo klausimo apie albumą, galime atskleisti dar vieną detalę: kurdami naują įrašą mes stengiamės jį matyti kinematografiškai. Naudojame daug pučiamųjų instrumentų, kurių grojama muzika dažnai primins kino filmų garso takelius.
Tomas: Žmonės, kurie klausėsi mūsų naujų dainų demo versijų, sakė, kad jos – labai vizualios, primenančios kino filmus.
Julijus: Vieną pirmųjų dainų davėme perklausyti Tomo mamai. Išgirdusi kūrinį ji iškart pasakė: matau kalnus, jūrą, kažkokį didingumą ir, žinoma, kino filmą.
Mūsų tikslas – dainas paversti plačiomis. Suprantame, kad šiems tikslams įgyvendinti, ko gero, reikės plėsti grupės sudėtį ir koncertų metu įtraukti daugiau žmonių. Tačiau tam mes esame pasirengę.
Tomas: Kalbant apie naują įrašą, manau, turėtume prisipažinti, jog tai – mūsų kokybinis šuolis aukštyn. Muzika bus platesnė, ją atlikti reikės didesnio kiekio žmonių ir, žinoma, nebegalėsime tilpti į labai mažus muzikinius klubus. Taigi, augame tiek muzikaliai, tiek ir lokaliai.
Kuriuos metus savo muzikiniame kelyje jūs galėtumėte pavadinti proveržio metais?
Julijus: Ko gero 2009 – uosius. Būtent tada debiutavome su savo daina „My Little Sue”, kuri “Radiocentre” pakilo iki 6 vietos tope ir taip leido Lietuvai sužinoti apie „Colours Of Bubbles“. Pradėjome groti indie folką, kai dar nežinojome nei „Mumford & Sons”, nei kitų panašaus pobūdžio grupių. Paradoksas, tačiau iškart po to pradėjo į viešumą „lįsti“ visi gerai žinomi indie folko perlai.
Tomas: Galbūt tiesiog nustoję nardyti po indie folko vandenis pastebėjome, kad šis žanras įgauna vis daugiau populiarumo. Kas žino, jeigu būtume ir toliau groję indie folką, galbūt šiandien mus vadintų tais, kurie į Europos muzikos sceną sugrąžino šį žanrą (juokiasi).
Julijus: Kai susimąstau, pradedu tikėti, kad galbūt tai ir yra mūsų sėkmės receptas… Mes niekada nesiekėme būti populiarūs, niekada nesivaikėme mados ir niekada negalvojome kaip būtų gerai uždirbti kuo daugiau pinigų. Mes visą laiką mėgavomės kūryba, kuri mums niekada netapo komercija.
Taip, šiandien „Colours Of Bubbles“ man – vienintelis pajamų šaltinis. Tačiau tai nekeičia mano požiūrio: visų pasaulio pinigų aš tikrai neuždirbsiu, todėl nė neketinu aukoti savo muzikinių ambicijų vardan komercinės sėkmės. Muzika mums – ir hobis, ir laimė.
Tomas: Muzika privalo būti nuoširdi. O tam, kad ji būtų nuoširdi, jos tikslas negali būti niekas kitas kaip grožis. Tad mūsų, kaip kūrėjų, tikslas – kurti gražią muziką. Tokią, kuri, visų pirma, būtų miela mums, o po to ji gali patikti ir kitiems (šypsosi).
Kokie jūsų šiandienos tikslai?
Tomas: mes, kaip ir kiekvienas nedidelės šalies kolektyvas, norime, kad mūsų muziką išgirstų ir pamiltų vis daugiau žmonių iš įvairių pasaulio vietų.
Julijus: Dar vienas tikslas, kuris, manau, yra esminis – tai išlikti, neiširti ir nemeluoti. Nei sau, nei kitiems. Jeigu mums pavyks groti stadionuose – puiku. Tačiau jei nepavyks pasiekti stadionų, o teks koncertuoti nuoširdžiai publikai nedideliame klube – dar geriau. Mes privalome išlikti savimi. Džiugu, kad šiai prievolei kol kas tikrai neiškilo jokia grėsmė (šypsosi).
Pastaruoju metu koncertavote labai intensyviai. Tai darėte ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Papasakokite apie labiausiai įsimintinus savo koncertus.
Tomas: Tikrai niekada gyvenime neužmiršiu akimirkos, kai koncerto metu atlikome dainą „40 skylių“ iš Šiaulių dramos teatro spektaklio „Inertiškos dujos“. Šį kūrinį koncertuose apskritai esame sugroję gal 4 kartus… Tačiau tą vienintelį kartą mačiau kaip mergina stovėjo, klausėsi dainos ir verkė. Tai buvo velniškai emocionalu ir tikra. Tokiomis akimirkomis, kai muzika ir žodžiai pasiekia žmogų taip giliai, tiesiog supranti, kad kažką iš tiesų darai ne veltui.
Julijus: neblogų koncertų esame turėję ir užsienyje, bet įsimintiniausi vyko Lietuvoje. Pernai „Sostinės dienų“ koncertas buvo nuostabus. Galbūt netgi pats geriausias, kokį esame sugroję. Tą vakarą viskas tiesiog buvo labai gerai – geras garsas, puiki publika ir visai neprastai groję muzikantai (šypsosi).
Visai įdomu buvo groti „LRT Opus ore“ projekte. Buvome sugalvoję kelis blogiausius scenarijus, kurie tą vakarą galėjo įvykti, tačiau neįvyko (kvatoja). Velniškai bijome kamerų, tačiau tąkart viskas pavyko tikrai neblogai.
Tomas: Kiekvienam koncertui mes ruošiamės labai atsakingai ir visi koncertai savo svarba mums yra vienodi. Po kiekvieno pasirodymo mes susirenkame, analizuojame ir kalbame apie tai, kas buvo blogai, dirbame su savimi ir visais įmanomais būdais eliminuojame (arba stengiamės eliminuoti) klaidas, kurias padarėme.
Julijus: Užlipę ant scenos mes visada esame nuoširdūs. Galbūt todėl mus velniškai erzina apsišaukėliai ir netikri atlikėjai. Atiduodame viską, ką galime ir džiaugiamės, kad mūsų muzikos gerbėjai tai mato, vertina ir myli.
