Amerikietė šiemet išleisianti antrą albumą, kurio dainas rašė kartu su Davidu Lynchu, „Lofte“ jau lankėsi prieš porą metų, tačiau šį savaitgalį Vilniuje ji pristatys kūrinius, kurių dar beveik niekas niekur negirdėjo. Didžioji jų dalis skambės ir kitąmet grįžtančiame D. Lyncho seriale „Tvyn Pykso miestelis“. Jame ne tik skambės kerinčiosios Chrystos Bell kūriniai, bet bus galime išvysti ir pačią dainininkę – D. Lynchas jai skyrė vaidmenį.
Jūsų dėmesiui – interviu su žaviąja Chrysta Bell apie kūrybą, Davidą Lynchą ir lietuvius.
– Esate kilusi iš Teksaso Amerikoje. Kaip tai įtakojo jūsų kūrybą?
– Man labai patinka Teksaso platybės. Gali nesustodamas važiuoti daugiau nei dešimt valandų ir vis tiek vis dar būsi Teksase. Dėka plokščio kraštovaizdžio atrodo, jog dangus ten beribis ir tai suteikia neapsakomą begalybės jausmą. Savo pasirodymuose aš ir stengiuose perteikti tą būseną – jaudinančios begalybės. Yra dar vienas įdomus su Teksasu mane siejantis dalykas – sakoma, kad ten viskas yra didesnio dydžio. Aš esu to įrodymas! Esu labai aukšta, be to, dievinu aukštakulnius. Mano plaukai labai ilgi, o svajonės didelės. Manyje labai daug Teksaso.
– Papasakokite šiek tiek daugiau apie jūsų draugystę su Davidu Lynchu. Kaip jus susipažinote ir pradėjo kartu dirbti?
– Mūsų ryšys su Davidu užsimezgė pačią pirmąją akimirką, kai tik mes susitikome ir kartu parašėme pirmąją bendrą dainą. Vėliau ta daina pateko į mūsų pirmą albumą. Mūsų nuostabi draugystė tęsiasi jau šešioliką metų, bet kūrybiškumo ir idėjų ji neišsemia iki šiol. Tiesiog mus sieja labai gera chemija, todėl būti ir dirbti kartu mums yra labai paprasta. Su Davidu susipažinau per agentą, kuris išgirdęs mane dainuojant nusprendė, jog tai labai patiktų Davidui. Taip ir buvo.
– Visi sako, kad esate Davido Lyncho mūza. Ar tai tiesa?
– Davidas yra kūryningiausias žmogus, kokį aš kada pažinojau. Tikras menininkas. Jo idėjos yra neišsemiamos daugybėje skirtingų sričių – muzikoje, tapyboje, poezijoje, scenarijų rašyme, netgi baldų gamyboje! Todėl būti vadinamai jo mūza, žinoma, yra didžiulė garbė, bet, tiesa yra ta, kad Davidui, priešingai nei daugeliui žmonių, jokios mūzos nereikia. O aš esu jo muzikinė bendradarbė.
– Supažindinkite mus su jūsų dainų kūrimo procesu. Ar jas rašote remdamasi savo patirtimi?
– Šis procesas visada vyksta taip pat. Davidas sukuria muzikos takelį, kuriame atsiskleidžia kūrinio atmosfera ir nuotaika, tačiau nėra žodžių. Kai ateinu į studiją muzikinė dalis būna beveik baigta, Davidas man ją sugroja, o jau tada prie stalo sėdu aš. Savo idėjas pateikia ir Davidas. Galiausiai viskas baigiasi įrašų studijoje – prie mikrofono pradedu improvizuoti, kol abu išgirstame tai, kas patinka mums abiems. Kartais šis procesas trunka kelias valandas, o kartais septynis metus.
– Kai nekuri ir nekoncertuoji, ką veiki laisvalaikiu?
– Mėgstu leisti laiką su šeima ir draugais. Gerti vyną ir mėgautis nuoširdžiais pokalbiais. Dievinu vienišus, naktinius pasivaikščiojimus naujuose miestuose. Mėgstu piknikus, žiūrėti filmus ir bendrauti su augintiniais.
– Kokios muzikos klausiasi pati?
– Adan Jodorosky. Marvin Gaye. Dusty Springfield. Tamaryn.
– Tai ne pirmasis jūsų pasirodymas Lietuvoje. Kas jums patinka Vilniuje?
Auditorija! Man labai patiko pirmojo koncerto metu iš lietuvių sklidusi energija. Visą laiką jaučiau, kad tai buvo būtent tie žmonės, kuriems muziką aš ir kuriu. Tarsi būtum šalia mylimojo, kuris tave suprastų be žodžių.
