– Kodėl šiais metais nusprendėte nerengti festivalio?
– Praėję metai parodė, kad Lietuvos rinkoje toks festivalis kol kas negali išgyventi vien iš bilietų pardavimo. Jam reikalingos nemažos investicijos arba parama, kurias dabartinėje šalies situacijoje tokiam renginiui yra sudėtinga pritraukti.
Esame padavę paraiškas ir vis dar laukiame atsakymų iš Europos fondų. Deramės dėl investicijų iš Ukrainos, tačiau vis dar nerandame abi puses patenkinančių interesų sprendimo. Tačiau laikas nebelaukia. Apsisprendimui dėl šių metų festivalio įtakos turėjo ir Baltarusijos rublio devalvacija. Iš Baltarusijos atvykdavo nemaža dalis festivalio lankytojų.
– Kokios priežastys sutrukdė festivaliui pritraukti reikiamas investicijas?
– Viena iš priežasčių, kurios sutrukdė festivaliui gauti vieną iš pagrindinių planuotų investicijų iš Vakarų, buvo 2009-aisiais neištesėti festivalio programos pažadai. Tais metais festivaliui labai stiprų smūgį sudavė pagal Vyriausybės nutarimą skirta, bet vėliau negauta parama ir bendra ekonominė situacija šalyje. Derėjomės su pirmo ryškumo pasaulio muzikos atlikėjais, galėjusiais pritraukti rekordinį skaičių lankytojų, papildomų investicijų ir sugeneruoti keturis kartus didesnę grąžą į valstybės biudžetą per mokesčius.
Giedrius Klimkevičius |
Nuo pat pirmųjų metų dėl investicijų į „Be2gether“ kalbėjomės su vienos didžiausių pasaulio muzikos industrijos vadovu, įkūrusiu „Mean Fidller Music Group“, kuri rengė didžiausius Didžiosios Britanijos „Glastonbury“, „Reading“ ir kitus festivalius, dabartiniu „Benicassim“, „Hop Farm Festival“ ir „Feis“ festivalių savininku Vince Poweriu. Jis buvo atvykęs į Lietuvą susipažinti su festivalio vieta ir perspektyvomis, padėjo susitarti su ryškiausiais atlikėjais, kuriuos turėjome atšaukti dėl neprognozuotai pasikeitusio festivalio finansavimo bei padidėjusių mokesčių, kurie dar labiau padidino festivalio išlaidas.
Dėl šios priežasties trečiasis „Be2gether” nepateisino V.Powerio lūkesčių ir taip arti buvusios realios investicijos dingo. Prieš kelias savaites Europos žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad „Vince Power music group“ kuria didelę festivalių imperiją ir investuoja į jau esamus festivalius bei naujų sukūrimą 100 mln. svarų. Kitos priežastys, kurios sukelia pagrindines diskusijas derantis dėl investavimo, yra festivalio vieta – svarstoma, ar festivalis nebūtų labiau lankomas, jei vyktų ne Norviliškėse. Taip pat kartais norima į vieną ar kitą pusę pakreipti programą.
– Kaimyninėse šalyse vykstantys panašūs festivaliai gauna nemažą paramą iš komercinių rėmėjų. Kaip festivaliui „Be2gether” sekasi su komerciniais rėmėjais?
– Skiriasi rinkos, skiriasi ir komercinių rėmėjų požiūris bei skiriama parama. Nors „Be2gether“ yra ko gero labiausiai remiamas festivalis, tačiau komerciniai rėmėjai skiria tiek, kiek gauna trumpame laikotarpyje pamatuojamos grąžos. Deja, to neužtenka. Festivaliui reikalingos sumos yra adekvačios analogiškiems festivaliams Europoje. Atrodo, jog atlikėjui iš esmės nėra didelio skirtumo, groti Berlyne, Kopenhagoje ar Norviliškėse, tačiau dažnai prisikviesti atlikėjus į Lietuvą yra sunkiau ir brangiau. Jau tapo įprasta sakyti, kad Lietuvos oro uostas yra Rygoje, nes atlikėjai dažniausiai nesutinka skristi su persėdimais ar pigiomis avialinijomis.
„Postivus“ Latvijoje turi stabilų stambų rėmėją, tai padeda iš anksto planuoti būsimą festivalį. Kuo anksčiau užsakinėjamos grupės, tuo palankesnes sąlygas galima sutarti. Lenkijoje vykstantis „Heineken Open‘er“ gauna itin didelę paramą iš „Heineken“ bei vietos savivaldybės. Tačiau ir rinka visai kitokia – Lenkijoje beveik 40 milijonų gyventojų, gerokai palankesnė logistika užsienio turistų atžvilgiu. Todėl turėdami 3 milijonus gyventojų didžiuojamės surinkdami 10 000 lankytojų.
– Negalvojote, kol finansinė situacija pagerės, organizuoti mažesnį festivalį, su mažesnio ryškumo atlikėjais, galbūt mažiau scenų?
– „Be2gether“ turi savo misiją ir iššūkius. Dažnai girdime patarimų rengti festivalį vien su lietuviškomis grupėmis, atsisakyti meno erdvių ar organizuoti jį Vilniuje. Tačiau tada tai nebūtų „Be2gether”. Lietuvoje yra daug mažesnių festivalių, kurie turi puikias lietuviškos muzikos ar nišinių muzikos stilių programas. „Be2gether” su savo turiniu vis dar yra iššūkis mums ir visai Lietuvai, tačiau atsisakius to iššūkio festivalis praras savo esybę.
– Kas laukia „Be2gether” toliau, tai pabaiga ar tik pertrauka?
– Tai tikrai nėra „Be2gether” pabaiga. Toliau dirbame ir ruošiame penktąjį festivalį. O šiemet yra gera proga šiek tiek pailsėti ir įvertinti viską naujomis akimis.