Tarp dviejų piliakalnių plytintis slėnis, apsuptas miškingų šlaitų ir vaizdingai raižytų Šešuvio upelio kilpų pritraukė tris dienas kvies patirti plačią kultūrinę programą ir muzikinius pasirodymus, kurie iki pat festivalio pradžios buvo laikomi paslaptyje. Tik atvykus į festivalį klausytojams buvo atskleisti šių metų atlikėjai ir visa muzikinė programa.
Tradiciškai festivalis prasidėjo baltiškomis apeigomis, pagerbiant senąsias tradicijas ir kviečiant susilieti su gamta. Didžioji Dausų scena buvo atidaryta magijos akordais, kuriuos skleidė būgnų perkusijos virtuozas Gintas Gascevičius, po kurio užburiančio pasirodymo scenoje pasirodė svajingosios „Sen Svaja“ merginos, kurias keitė ne ką mažiau magiškas Sauliaus Spindi pasirodymas.
Ilgamečiai festivalio draugai grupė „Ugniavijas“ pristatė savo albumą, o sutemus į sceną kilo grupė iš tolimosios Australijos „Dandelion Wine“.
Antroje Pagaugų scenoje viena didžiausių šių metų staigmenų - Andriaus Mamontovo projektas, kuriame buvo pristatyti kelionėse rinkti garsai kartu su garsia peizažinės kūno tapybos menininke Vilija Vitkute ir įspūdingais raštais puoštais šokėjai.
Įspūdingą pasirodymą pakeitė svečių iš Prancūzijos „Meta Meat“ pasirodymas – tai dviejų alternatyvios muzikos pasaulyje žinomų atlikėjų Somekilos (2kilos&More) ir Phil Von (Von Magnet) projektas.
Tradiciškai gausi festivalio programa visas tris festivalio dienas kvies pasiklausyti paskaitų, kuriose įvairiausi lektoriai, mokslininkai, akademikai, etnologai, ezoterikai pasidalins savo žiniomis, atradimais ir požiūriais, kas yra magija ir burtai.
Kino ir paskaitų palapinėje penktadienio vakarą režisierius Mindaugas Survila pristatė savo naujausią filmą „Sengirė“, o iki pat paryčių buvo galima susipažinti su trumpametražiais lietuviškais filmais.
Burtų kiemas šiemet atvėrė magiškas amato paslaptis visiems, norintiems sužinoti, kas slypi už regėjimo lauko, o šalia įsikūręs Amatų kiemas kvietė susipažinti su senaisiais amatais ir juos išbandyti.
„Mėnuo Juodaragis” šiemet rebgiamas ypatingo, glausto formato – jo lankytojų skaičius ribotas. Tokia festivalio versija rengiama kas 4 metus. Pasak rengėjų, „mažasis Juodaragis" tai proga atrasti kitą nuostabią Lietuvos vietovę, kartu prisiminti festivalio ištakas ir gentišką jaukumą bei įgyvendinti nestandartinius sumanymus.
