Pristatome dar vienus šioje serijoje pasirodžiusius – alternatyvaus roko grupę „Skafandras“. Grupės nariai Mantas Daujotas (bosas), Justas Sarapas (gitara), Tomas Pauža (būgnai), Ignas Staškevičius (elektrinė gitara) kuria ir groja, jų pačių vadinamą, introvertinę muziką. „Prigesintas, jausminis, melancholiškas rokas“, – taip skamba jų kolektyviškas pasipriešinimas įprastam rokui!
– Kas buvo pirmi jūsų muzikos mokytojai?
Mantas: Turėjau tik vieną muzikos mokytoją pavarde Macas. Profesionalus būgnininkas, kuriam nelabai rūpėjau, todėl greitai mečiau ir mokiausi visko pats. Techninių spragų yra, bet tada vedė didelis natūralus interesas.
Justas: Esu kažkur skaitęs, kad geri mokytojai būna dviejų tipų: pradedančiųjų mokytojai – techniškai ne itin gabūs, bet mokantys motyvuoti ir profesionalai „kirviai“. Man pasitaikė pirmas variantas.
– Pirmas jūsų koncertas, kurį prisimenate iš vaikystės?
Mantas: Roko opera „Jėzus Kristus superžvaigždė“. Man buvo devyneri ir buvo taip nuobodu, kad pusę koncerto praleidau vestibiulyje laukdamas, kol baigsis.
Justas: Grupės „Siela“ festivalyje „Roko naktys“. Tai buvo pirma mano festivalio patirtis, klausiau per lietų ir paliko didelį įspūdį.
– O koks buvo pirmasis koncertas, kuriame grojote?
Mantas: Skautų suvažiavime Kaune. Grojome su grupe „Candee Train“, su kuriais kartu išspaudėme dešimt metų ir tris albumus. Buvo chaosas, bet smagus. Grojau tą kartą su ilga nykštuko kepure. Perdainavome „Red Hot Chilli Peppers“ – „Dani California“, „The Doors“ – „Riders on the Storm“, bet turėjome jau ir savo kūrinių.
Justas: Mano pirmas koncertas 10-oje klasėje su punk, ska grupe „Katlavanas“ Kėdainiuose.
– Kokia yra jūsų, kaip grupės, istorija?
Mantas: Trys nuostabūs kėdainiečiai jau seniai grojo trise ir man tai pasirodė gera platforma groti bosine gitara, ko seniai troškau. Pats dabar groju keturiose grupėse: „Abudu“, „Arklio galia“, „Skafandras“ ir „Daujotas“. Grupė „Arklio galia“ repetuodavo toje pačioje salėje kaip „Skafandras“ ir jie kaip tik neturėjo bosisto.
– O bosisto ieškojo?
Justas: Ieškojome, bet ne itin aktyviai. Tuo metu grupėje buvo permainų laikas. Profsąjungų rūmus, kur repetuodavome, pradėjo griauti, o aš išvykau į Naująją Zelandiją. Kai grįžau, prisimenu, sausio 6 d., mūsų naujoje studijoje buvo ką tik įjungta elektra. Aplink – kalnai rakandų, bet mes pradėjome groti ir improvizuoti su Mantu. Greitai net pateikėme Mantui tarsi pasiūlymą: ar jis norėtų groti su mumis? Buvo trumpas etapas kaip santykiuose, kai dar neaišku, ar čia jau rimtai draugaujama ar dar ne. Tačiau pradžia tikrai buvo greita, organiška, impulsyvi ir gaivališka.
– Save prisistatote taip: “Grupė “Skafandras“ groja roko muziką, bet tokią nelabai fališką, labiau intravertinę, kartais melancholišką. Niekas nedainuoja, gabalai ilgi, susidedantys iš daug puikių rifų.“ Ką turite omeny sakydami, kad jūsų muzika intravertinė?
Mantas: Yra roko muzika, kur užkeli koją ant monitoriaus ir rėki. Mūsų grojamas rokas yra prigesintas, jausminis, melancholiškas.
Justas: Lėtumas, žodžių nebuvimas priduoda intravertiškumo. Daugiau vietos pamąstymams. Man atrodo, mes bandome priešintis klasikiniam bliuzo ir roko gitaros įvaizdžiui. Kaip taisyklė, pradėjus mokytis groti gitara, pradedama nuo bliuzo. Tai formuoja tam tikrą grojimo stilių, skambesį, nusistovėjusias dainų struktūras.
– Naujausias jūsų albumas – „Pelenynas“. Kas skiriasi leidžiant antrąjį albumą palyginus su pirmuoju?
Tomas: Su branda ateina daugiau vientisumo, struktūros, konteksto, iš kurio stengiesi neišsišokti. Mūsų ne tik intraveriška muzika, bet ir kūrybos procesas. Susitikę mes, keturi intravertai, krapštom rifukus ir labai nišinę muziką. Mus tai veža ir teikia daug laimės. Turim daug laisvės ir darom, kaip užsimanome.
Justas: Man atrodo, galima jausti, kad šis albumas yra pirmojo tąsa. Kai įrašinėjome pirmąjį, jau turėjome antrojo albumo „Pelenynas“ užuomazgų. Pirmame buvo dvi ilgos kompozicijos, antrame atsirado daugiau įprastų kūrinių, mažiau įvairovės ir daugiau stabilumo.
Mantas: Pirmą kompoziciją sulipdėme iš padrikų segmentų, kurie skambėjo gerai, bet pradžioje atrodė sujungti „per prievartą“. Iš kitos pusės, sunku atsakyti į klausimą, kodėl tai nelimpa. Kuriant antrą albumą sąmoningai žiūrėjome, kur pradžia, kaip kompozicija auga ir kaip užsibaigia.
– Koks yra geriausias patarimas, kokį esate išgirdę, kalbant apie muziką?
Mantas: Joshas Hommesas yra gerai ir žemiškai pasakęs, kad niekada nereikia nieko iš muzikos tikėtis. Jeigu tikiesi bent kažko, tai jau yra per daug. Tiesiog mėgaukis procesu, galimybe groti ir džiaukis, kad turi su kuo groti.
– Esate kada pasvarstę apie vokalą grupėje?
Mantas: Esame ir daug kartų. Visada prieiname išvadą, kad be vokalisto yra labai gerai. Atsiradus vokalistui, automatiškai viskas, ką groji, nusistumia į antrą planą.
Justas: Dabar esame subalansuotas ketvertas. Mums net geriausiai grojasi, kai esame sustoję kvardatu fiziškai. Visi esame lygiaverčiai, o vokalistas šią dinamiką tikriausiai keistų.
Mantas: Net jeigu Nickas Cave’as pasiūlytų daryti ką nors bendro, nuoširdžiai manau, kad susiimtume už galvų, nes tokią progą reikia imti, bet mums tai tiesiog netinka. Mes vis prisimename grupę „Bohren & Der Club of Gore“, kurie groja kiek kitaip, bet vokalas jiems irgi viską sugadintų. Net ir labai geram draugui bei nuostabiam vokalistui į pasiūlymą prisijungti esame atsakę neigiamai.
– Paskutinis koncertas, kuriame buvote?
Justas: Grupės „Extravaganza“ – naujas mano atradimas.
Mantas: Tai buvo trijų grupių koncertas: „The Shouting Dolls“, „Boss Fight“ ir „Gija“. Visos jos viduje pajudino skirtingus dalykus.
– Kas yra jūsų mėgstamiausi muzikantai iš kolegų Lietuvoje?
Mantas: Grupė „Kanalizacija“. Kadangi groju su Danieliumi Pancerovu iš grupės „Kanalizacija“, turėjau galimybę išgirsti jų dar neišleistą albumą. Naujas „Kanalizacija“ albumas patiks, jei patinka grupė „Yo La Tengo“. Naujas jų albumas yra dedikuotas pagirioms. Tai tikrai veikia ir klausosi labai nevulgariai. Dar mėgstu grupes „Timid Kooky“, „Lapkričio dvidešimtosios orkestras“, „Sraigės Efektas“.
Justas: Mane žavi Tadas Ambrazas, grupės „Kosmetika“, „shishi“. Iš tiesų, grupę „shishi“ galima vadinti „Skafandro“ krikštamote – kai jos persikėlė į naują studiją, pasiūlė kartu persikelti ir mums.
– Kokį albumą šiandien rekomenduotumėte paklausyti?
Mantas: „Thinking Fellers Union Local 282“ – „Strangers from the Universe“.
Justas: „Polvo“ – „Today’s Active Lifestyle“.
Ignas: „Loose Fur“ – „Loose Fur“.
– Įsimintiniausias matytas muzikinis video klipas?
Justas: „Tool“ – „Schism“. Įsiminė dar paauglystėje, kai nebuvo galima laisvai klausytis norimos muzikos ir televizorius buvo vienintelis muzikos šaltinis. Vieną naktį, žaidžiant kompiuterinius žaidimus, per MTV užgrojo būtent ši daina ir jos klipas kažką manyje pabudino. Dabar visada su nostalgija jį pasižiūriu.
Mantas: „Four Tet“ – „Smile Around the Face“.
– Paskutinis klausimas jums ką tik sugrojus Estrãdoje – kaip įspūdžiai?
Mantas: Viskas pavyko. Labai patiko L formos scena ir jauki šviesa.
Tomas: Man atrodo, pasiteisino „Band To Watch“ formatas. Atėjo nematytų veidų, atrodo, kad nemažai žmonių mus atrado. Antrą kartą dalinome parašus!