Kinijos publiką „Žalvarinis“ sužavėjo lietuviško folkloro interpretacijomis, susiliejančiomis su roko ar net bliuzo muzikos skambesiu. Lietuviai Šanchajuje ne tik mėgavosi išskirtiniu tarptautinės auditorijos dėmesiu, sulaukė puikių įvertinimų, nespėjo dalinti autografų, bet ir džiaugėsi naujomis, vertingomis pažintimis.
Lietuvos folkroko grupė „Žalvarinis“ į Kiniją šiais metais vyko koncertuoti jau antrąjį kartą – balandį surengusi tris didžiulius koncertus festivaliuose Džuhajuje ir Baodinge, spalio mėmesį į Kiniją grupė grįžo pasirodyti Šanchajaus pasaulio muzikos festivalyje.
Šis festivalis yra organizuojamas nuo 2008-ųjų metų ir per savo gyvavimo dešimtmetį jau yra pristatęs gausybę įdomių projektų iš viso pasaulio, kurie pritraukė daugiau nei milijoną klausytojų.
Šanchajus – miestas turintis labai stiprią muzikinę industriją ir puikiai išlavintą klausytojų auditoriją, tad nenuostabu, kad jame vyksta festivalis skirtas Kinijos publiką supažindinti su pasaulio muzikos koncepcija.
Grupė „Žalvarinis“ savo muziką pristatė trijose scenose, įvairiose Šanchajaus vietose kartu su kitais pasaulio muzikos atstovais – folkloro kvartetu iš Ukrainos „DakhaBrakha“, prancūzais Renaud Garcia-Fons Trio, afrikietiškas melodijas su įvairiais muzikos stiliais derinančiais „Shishani & Namibian Tales“ iš Namibijos, grupėmis „Imarhan“, senegaliečio ir švedės duetu Sousou & Maher Cissoko, švedų ir prancūzų projektu „Tarabband“ ir daugybe kitų, originalių projektų ir atlikėjų.
Apie įspūdžius iš gastrolių bei su grupe susijusius ateities planus kalbinome „Žalvarinis“ grupės lyderį Robertą Semeniuką ir vokalistę Inetą Meduneckytę.
Praeitą savaitę grįžote iš Šanchajaus pasaulio muzikos festivalio. Kokius įspūdžius paliko gastrolės didžiausiame Kinijos mieste?
„Šanchajus sužavėjo savo didybe. Buvome apgyvendinti prabangiame viešbutyje, netoli miesto centro, pro kurio langus, kiek tik akys aprėpia, buvo matyti vien dangoraižiai. Miestą pravažiuoti automobiliu trunka kokias 3 val. Didžiulį įspūdį paliko „Shanghai Tower“, kurio aukštis siekia 624 metrus, tai – aukščiausias statinys Kinijoje ir antras pagal aukštį pasaulyje.
Šanchajuje mėgavomės maisto įvairove, kiekvieną dieną ragavome vis kažką naujo, taip pat daug keliavome pėsčiomis, stengėmės pamatyti ir pažinti kuo daugiau šio miesto. Oras buvo puikus – visomis dienomis lepino tropinis 30 laipsnių karštis. Po koncertų itin džiugino išskirtinis publikos dėmesys – vos spėjome dalinti autografus bei „selfius“.
Kodėl, manote, Jūsų grojamas žanras taip patinka Kinijos auditorijai?
„Mes jiems esame žmonės iš kito pasaulio. Tai, galbūt, ne taip stipriai jaučiasi pačiame Šanchajuje, kuris palyginus yra labai pasaulietiškas miestas, tačiau daugelis užkalbintų vietinių žmonių nežino žymiausių Europos pop, roko muzikos atlikėjų, kaip ir mes nežinome Kinijos muzikos atstovų. Kinams Europa – tai tarsi viena didelė šalis, jie neskirsto mūsų į atskiras valstybes. Europietiška muzika ir sąskambiai jiems įdomūs ir egzotiški, kaip ir mums kiniški.“
Kaip sulaukėte kvietimo į pastaruosius tarptautinius muzikos festivalius Kinijoje?
„Prieš porą metų susisiekėme su atašė Lietuvos Respublikos ambasadoje Kinijoje Agne Biliūnaite, kuri pasiūlė mums susitikti su keletu žmonių, rekomendavo mus keliems Kinijos muzikos festivaliams, taip ėmėme sulaukti vis daugiau pasiūlymų koncertuoti šioje šalyje. Beje, 2017-ieji metai paskelbti Europos metais Kinijoje, tad buvo gana didelis susidomėjimas iš įvairių muzikos festivalių.“
Kuo, Jūsų manymu, vertinga patirtis tokio masto scenose?
„Kelionė į Šanchajų – tai ne vien įdomi patirtis, bet ir didelis žingsnis pirmyn – susipažinome ne tik su muzikos festivalių organizatoriais, bet ir atlikėjais iš įvairių pasaulio šalių, kartu muzikavome, keitėmės patirtimis, kontaktais. Šios pažintys mums be galo reikšmingos ir svarbios.
Į kiekvieną pasirodymą užsienio scenoje sudedame visą savo energiją, meistriškumą ir išties didžiuojamės galimybe populiarinti lietuvišką folkroką taip toli už mūsų valstybės sienų.“
Kokie artimiausi grupės „Žalvarinis“ planai?
„Nors rudens sezonas įprastai būna gan ramus, šiuo metu grupei „Žalvarinis“ – tikras darbymetis, – pasakojo I. Meduneckytė. – Po savaitės keliaujame į pasaulio muzikos parodą Lenkijoje „Womex“, kur dirbsime kartu su kolegomis, pristatydami lietuvišką muziką Lietuvos stende. Taip pat netrukus publikai pristatysime naujos dainos, kurią įrašėme kartu su Veronika Povilioniene, „Einam tolyn“ vaizdo klipą, o vasarį planuojame išleisti jau šeštąjį grupės „Žalvarinis“ albumą.
Laikui bėgant grupės sudėtis kito, tačiau jaučiame, jog dabartinė komanda yra labai stipri: be ilgamečio grupės branduolio, mūsų su Robertu Semeniuku – vokalistas-gitaristas, kompozitorius ir aranžuotojas, grupėje taip pat groja Domas Žostautas – bosinė gitara, Jonas Lengvinas – būgnai, o su naujuoju albumu į grupę taip pat grįžta mūsų draugė bei puiki vokalistė Sigita Jonynaitė. Štai tiek esame parengę gerų žinių, planų, kuriuos belieka sėkmingai įgyvendinti.“
„2017-ieji metai paskelbti Europos metais Kinijoje, tad buvo gana didelis susidomėjimas iš įvairių muzikos festivalių (...) didžiuojamės galimybe populiarinti lietuvišką folkroką taip toli už mūsų valstybės sienų“, – kalbėjo grupės lyderis Robertas Semeniukas ir vokalistė Ineta Meduneckytė.
Lietuviško folkroko sklaidą Kinijos pasaulio muzikos festivaliuose rėmė Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.
