Abu iki šio dueto turėjote savo muzikinius kelius. Kas nulėmė, kad „susiėjote“? O nežinantiems ir trumpai papasakosite, kada ir kaip nusprendėte kurti dviese?
Lilas: Nulėmė atsitiktinumas prieš 5 metus. Su Innomine buvome iš matymo pažįstami ir neplanuotai Lietuvos pajūryje apsigyvenome tame pačiame kelių kambarių namelyje.
Innomine: O vakare jau kūrėm grandiozinius planus. Praktiškai tą vakarą ir buvo nuspręsta kurti albumą, kuris vėliau buvo pavadintas „POP“.
Hiphopo ir konkrečiai repo kultūra pastaraisiais metais stipriai kyla tiek kokybe, tiek ir klausytojų skaičiais. Sutinkate su tokiu teiginiu?
Lilas: Nesutinku – banga praėjo. Prieš 3 metus buvo laikas, kada gali nufilmuoti paskutinę nesąmonę ir jį kažkodėl visi žiūrės, suorganizuosi renginį rūsyje – prigūžės šimtai žmonių. To nebeliko. Dabar žmonės renkasi, mąsto ir supranta. Ir tai yra gerai, nes dėl to auga kokybė. Taip atsiranda išskirtinumas grupėse, asmenyse, renginiuose. Viskas į gerą.
Esate „ramus“ kolektyvas – nesiveliate į konfliktus su kitais reperiais, nesiekiate kažko ypatingai provokuoti. Esate tiesiog taikūs žmonės ar iš pykčių jau išaugote?
Lilas: Ne visada randu laiko savo artimiausiems žmonėms, tai ką kalbėti apie niekšelius. Juokauju, žinoma. Santykių aiškinimasis per muziką – neatsiejama repo dalis, bet mums tai nebeįdomu.
Innomine: Visada stengiausi būti konfliktų pašonėje ir į juos nesivelti. Na, galbūt ne visada taip ir pavykdavo, bet iš esmės aš esu taikus žmogus.
Negalima pro akis praleisti ir jūsų gyvų pasirodymų skambesio bei nemažo instrumentalistų sąstato. Nuo pat pradžios supratote, kad reikia daugiau, nei MC ir virtualių instrumentų, ar palaipsniui plėtėte kūrybą?
Innomine: Nuo pat pradžių iki šios dienos vyksta paieškos bei mąstymai, kaip viską pasukti įdomesne kryptimi. Per tuos penkis metus buvo galybės variacijų ir pasirodymų, kardinalių programos kitimų, kol galiausiai atradome gyvą skambesį. Bet tai nereiškia, kad jau sustojome ir nebeieškome naujų idėjų ir jų formų.
Lilas: Mūsų gyva grupė irgi yra šiek tiek atsitiktinumas. Subūrėme jį vienam koncertui. Nors dabar beveik visi grupės nariai pasikeitę, ir ne po vieną kartą, vis dar grojame ne vieni. Manau ateityje pristatysim dar įvairesnių, masyvesnių ar kitoniškesnių gyvos grupės sąstatų.
Kai dabar žiūrite į praėjusius penkis metus, kas buvo sudėtingiausia?
Lilas: Man – turbūt prasidėję komentarai. Kol niekas manęs nežinojo, kūryba buvo visiška laisvė, niekam nieko nereikėjo atsiskaitinėti, niekam nieko įrodinėti ar pateisinti kažkieno vilčių. Buvau tik aš ir kūryba. Puikiai sutarėme. Bet vieną rytą atsikėlęs pastebėjau, kad nebesu tik aš ir kūryba, kad tarp mūsų atsirado krūva komentatorių, patarėjų, žinovų, intrigų... Aš nesupratau, kodėl jie kalba taip, lyg jie būtų užsakovai, o aš vykdytojas? Lyg būčiau jiems įsipareigojęs? Jaučiausi muzikiniu automatu, kur įmetus 50 centų turėtų užgroti norimą dainą, o kai atsibos, tiesiog spyriu visa tai išjungs. Gan ilgai išgyvenau šią kūrybinę krizę, bet dabar panašu, kad išmokstu negirdėt nei įžeidinėjimų, nei pagyrų. Nei tas, nei tas prie gero neveda.
O galėtumėte išskirti didžiausią savo pasiekimą ar laimėjimą?
Lilas: Be abejonės šių metų M.A.M.A. apdovanojimai. Ai, palauk, mes nelaimėjom „MAMOS“. Tada manau tai, jog vis dar vienas kitą pakenčiam. Prieš kelias dienas pradėjome įrašinėti trečią albumą – į studiją grįžom po pusantrų metų pertraukos ir pastebėjau, kad susišnekam dar 10 kartų geriau nei iki tol.
Kad ir banalu, bet negalima nepaklausti – kas toliau? Turite kokių nors grandiozinių norų, idėjų planų ar tiesiog kursite toliau ir žiūrėsite, kas iš to išeis?
Lilas: Dabar pagrindinis planas yra albumas. Užsikonservuosime studijoje ir kai vaizdas pradės ryškėt kitus planus lipdysim pagal turimą rezultatą.
Kaip nors švęsite grupės 5 metų gimtadienį ar nesureikšminate šios datos?
Innomine: Švęsime taip, kaip tikriausiai ir pridera grupei – kartu su savo klausytojais koncertuose. Jau grojome Klaipėdoje, šį savaitgalį laukia „Lilas ir Innomine: 5“ koncertai Marijampolėje ir Vilniuje, o kitą savaitgalį Kaune. Tai tiesiog norime visus pakviesti prisijungti, o mes jau pasistengsime, šventė įsimintų.
