Nors lauke buvo ne taip karšta kaip pirmąją festivalio dieną, sekmadienį daugelis išsiilgusių saulės skubėjo išsinuoginti ir pasideginti, būriai traukė prie jūros, kur dalijosi šeštadienio koncertų įspūdžiais. Bene didžiausio aptarimo sulaukė Prince‘o pasirodymas – vieniems kliuvo garso režisieriaus klaidos, kiti stebėjosi dainininko elgesiu su jo paties grupės nariais, treti žavėjosi tuo, kad Prince‘as, kaip daugeliui pasirodė, koncerto metu apsiverkė.
Tiesa, nuo pat ryto palapinių miestelis ėmė retėti – vieni nelaukė paskutiniosios dienos koncertų, kiti pakavosi daiktus į automobilius, kad galėtų išvykti kaip mat po jų. Naktinei kelionei ryžosi ir dalis lietuvių, nepanorusių dar dieną gyventi be įprasto gyvenimo patogumų ar skubėję į darbus.
Sekmadienio vakaro muzikinė programa pagrindinėje festivalio scenoje pasidalijo į dvi dalis – roko ir elektronikos. Tiesa, daugybė gerų pasirodymų vyko ir antrojoje pagal dydį, vadinamojoje Palapinės, scenoje. Tad šeštadienį per daug klausytojų kojų neišvarginę organizatoriai sekmadienį publiką privertė kone bėgioti iš vienos scenos į kitą, kad suspėtų pamatyti visas vakaro žvaigždes. Prieš tai neretas festivalio lankytojas kojas apšilo „Tyliojoje diskotekoje“ (angl. „Silence Disco“). Šios festivalio naujienos esmė ta, kad kiekvienam lankytojui duodamos ausinės, jis gali nusistatyti vieną iš dviejų dažnių, kuriais groja du skirtingi didžėjai ir klausytis norimos muzikos bei šokti minioje tokių pat „ausiniuočių“.
Iš vieno koncerto į kitą
Didžiuosius šokius saulėtą vakarą pradėjo indie pop grojanti grupė „The Wombats“ iš Liverpulio, Didžiosios Britanijos. Vėliau pagrindinėje scenoje pasirodė amerikiečių roko pažibos – kolektyvas „The Strokes“ iš Niujorko. Vaikinai, tarsi atiduodami pagarbą savo miestui, pradėjo pasirodymą daina apie Niujorko merginas. Atrodė, kad klausytojai per „The Strokes“ negali susilaikyti nešokę, o grupės lyderis Julianas Casablancasas dėkojo už šiltą priėmimą. Nors žmonių buvo mažiau nei per Prince‘o ar „Coldplay“ pasirodymus, tačiau roko mėgėjams tai buvo ne motais.
Nebaigę klausytis „The Strokes“ kai kurie keliavo į kitą sceną išgirsti britų elektroninės muzikos dueto „Hurts“ koncertą. Grupė, šių metų spalio 12-ąją koncertuosianti naujoje Kauno „Žalgirio“ arenoje padovanojo išties jausmingą pasirodymą ir atliko savo garsiausius hitus, priversdami per visas festivalio dienas balsus praradusius festivalininkus kartu dainuoti iš paskutinių jėgų.
Dar nespėję atsigauti nuo „Hurts“ romantikos klausytojai skubėjo grįžti prie didžiosios scenos, kur vidurnaktį prasidėjo vizualiai spalvingas atlikėjos M.I.A. pasirodymas. Dainininkė, kurios tikrasis vardas Mathangi Arulpragasam pasirodė po įžanginio kūrinio su hinduizmo motyvais. M.I.A. turi Šri Lankos tamilų šaknų, kurie daugiausia hinduistai. Atlikėjos pasirodyme netrūko jos šou būdingų karo, politinio smurto motyvų. Tiesa, kai kurie gerbėjai neišklausę viso pasirodymo pasišalino ir neslėpė nusivylimo, jog M.I.A. nepateisino lūkesčių, jos kūriniai buvo monotoniški, o pasirodymas – be kibirkštėlės. Daugiausia dėmesio sulaukė bene žinomiausias atlikėjos kūrinys „Paper planes“, tačiau bendrame festivalio kontekste šis pasirodymas nublanko.
Po šio koncerto klausytojai ir vėl buvo priversti skubėti. Šįsyk į kanadiečių electrofunk dueto „Chromeo“ šou, o tada jau ištvermingiausieji susibūrė prie pagrindinės scenos iššokti likusią energiją su kanadiečių progresyvios elektronikos prodiuseriu Joeliu Thomasu Zimmermanu, geriau žinomu sceniniu vardu Deadmau5. Peliuko Mikio galva įprastai pasipuošiantis kanadietis trankiomis gaidomis uždarė keturias dienas trukusį festivalį. Jis užkrėtė publiką energingais ritmais, o jo didžėjaus pultas stebino išskirtinėmis vaizdo instaliacijomis.
