Pagrindinė turo grupė „Alcest“ – ypatingai atmosferiškas ir poetiškas prancūzų projektas, pažįstamas daugeliui eksperimentinės muzikos klausytojų. Multiinstrumentalistas Neige dar vaikystėje patirtus „tobulo dvasinio pasaulio“ regėjimus meistriškai derina su post-roko ir shoegaze melancholišku skambesiu. Tokia unikali muzikinė forma leidžia atsirasti daugiasluoksnėms, nežemiškoms melodijoms, kurios nukelia į šviesią, trapią bei neapčiuopiamą erdvę. Visi šie gebėjimai transliuoti žmogaus juslėmis nesuvokiamus ir žodžiais neapibūdinamus vaizdinius pelnė „Alcest“ ne tik vienos profesionaliausių ir pažangiausių grupių vardą, bet ir tarptautinį pripažinimą.
Kaip ir „Alcest“, suomių „Hexvessel“ muzika taip pat panardina į kitą pasaulį. Savo kūryboje šis septynetas neįtikėtinai sumaniai taiko genialiojo A. Einstein mintį, jog „realybė yra tik iliuzija“. Grupės muzikoje septintojo dešimtmečio pabaigos anglų folkloras ir psichodelika susipina su pagonybe ir okultizmu. Neeilinis, dažniausiai švarus vokalas kalba apie antgamtiškas paslaptis, o muzikinį raganavimą paįvairina neįprasti instrumentai, pavyzdžiui, psalteriumas ar fisharmonija. Toks derinys naikina bet kokį laiko ir realybės suvokimą, ir „Hexvessel“ kūryba tampa burtais, kuriančiais paslaptingą, bet tuo pačiu spalvingą atmosferą.
„Lost Love Found“ – taip savo kūrybą apibūdina „The Fauns“. Šis britų kolektyvas įkvėpimo semiasi poezijoje, komiksuose, devyniasdešimtųjų indie muzikoje ir daugybėje kitų šaltinų. Tačiau dažniausiai grupė vadinama tiesiog shoegaze atstovais dėl neaiškaus, kiek impresionistinio vokalo bei emocionalių ir švelnių kūrinių, kuriuose tragizmas sumišęs su šviesa ir euforija. Anot penketuko, jų tikslas – priversti klausytoją išgirsti ir išgyventi siunčiamą žinutę. Taigi „The Fauns“ muzika – pažadinanti, stumianti į priekį, tačiau neišleidžianti iš akių praeities.
